2013 m. kovo 29 d., penktadienis

Nelinksmas Didysis ketvirtadienis Mažeikiuose



Jei pirmasis Vilniaus „Statybos“ varžovas šio sezono NKL atkrintamosiose varžybose geografine prasme buvo itin palankus, tai su antruoju pasisekė mažiau. Mažeikius nuo Vilniaus skiria 300 kilometrų bei keturios valandos kelio, tad į lemiamas ketvirtfinalio varžybas naftininkų mieste ketvirtadienį išsiruošė vos penki juodai balti.

Salės vaizdas
Mažeikių riboženklį išvydome likus valandai iki rungtynių, tačiau kiek užtrukome kažkokiame bare su rusišku popsu ir treningine klientūra, tad į „Ventos“ vidurinės mokyklos sporto salę žengėme likus vos porai minučių iki pirmojo ginčo kamuolio išmetimo. Paskutinis sezono mačas Mažeikiuose sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo: salė buvo pilnutėlė, o pardavėjas net nebeturėjo bilietų. Anot oficialios statistikos rungtynes stebėjo 457 žiūrovai.

Mažeikių arena (atsižvelgiant į tai, kad čia vis dėlto yra mokyklos salė) yra pakankamai nemaža, su tribūnomis iš abiejų aikštės galų ir vieno šono bei dviem palei šoninę liniją einančiais balkonais. Dideliu modernumu čia viskas nekvepia, tačiau žiūrėti krepšinį galima pakankamai patogiai.

Po rungtynių
Suradę laisvesnį kampelį balkone išsikabinome vėliavas ir pradėjome nelygią kovą garsinio palaikymo fronte su mažeikiškių gerklėm ir dūdom. Namų komandos palaikymas (bent jau šiame mače) buvo bene geriausias, kokį yra tekę matyti keliaujant po NKL arenas, ir mūsų skanduotės aikštę pasiekdavo, matyt, retokai. Kai kurie šeimininkų palaikymo elementai (kaip antai baltų bei raudonų kartono lapų kilnojimas paliepus arenos pranešėjui) atrodė kiek juokingai, tačiau bendros atmosferos vis dėlto nepalyginsi su šiais metais aplankytais Molėtais, Jonava ar net Plunge.

Apie žaidimą kalbėti nei norisi, nei matyt reikia. Rungtynių rezultatas kalba pats už save, o prie triuškinančio pralaimėjimo pridėjus gandus apie prastą „Statybos“ finansinę būklę bei galimą Jono Vainausko intervenciją (ką čia slėpti, šis Vilniaus krepšinio „gelbėtojas“ nėra pati populiariausia figūra juodai baltų tarpe) akivaizdu, kad paliekant salę mūsų veidai šypsenomis toli gražu nespindėjo. Sezonas baigėsi, ir pozityvo jame buvo mažiau nei praėjusiame, tačiau niekas ir nesakė, kad bus lengva, tiesa?

2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

Pajūrio derbis



Savaitės viduryje porą dienų teko praleisti Klaipėdoje, tad trečiadienio vakare nepraleidau progos užsukti į „Švyturio“ areną, kurioje vienas iš LKL lyderių „Neptūnas“ žaidė su savo nelaimėliais kaimynais iš Palangos. Vasaros sostinės atstovai šiame sezone nėra laimėję nei karto ir lėtai, bet užtikrintai artėja prie nebepagerinamo lygos antirekordo.

„Švyturio“ arena pietinėje Klaipėdos dalyje pastatyta 2011 m. ir talpina 5500 žiūrovų. Iš vidaus Uostamiesčio arena labai primena sostinės „Siemens“ areną, nuo kurios kažkas būtų nupjovęs visą antrą aukštą. Iš išorės, tiesa, didelio panašumo nėra, o stiklo gausa klaipėdiečių salė veikiau primena „Žalgirio“ šiltnamį.

Bendras vaizdas
Į rungtynes atskubėjau likus vos kelioms minutėms iki jų pradžios ir jau prie bilietų kasų laukė nemalonus užrašas, skelbiantis, kad už bilietus atsiskaityti galima tik grynaisiais pinigais. Laimė, vos už poros šimtų metrų esančioje parduotuvėje pavyko surasti bankomatą, tad į rungtynių startą nepavėlavau. Bilietų kaina kaip LKL rungtynėms pasirodė aukštoka: 19 litų (ir jokių pigesnių bilietų į vietas su prastesniu vaizdu) vargu ar yra ta kaina, kuri labai trauktų žiūrovus laisvalaikį praleisti stebint krepšinį.

Vakarų banga
Oficialus LKL puslapis skelbia, kad rungtynėse apsilankė 1200 žmonių. Iš akies sprendžiant šitas skaičius maždaug pusantro karto padidintas, tačiau žiūrovų skaičių galima įvertinti bent jau kaip pusėtiną. Tiesa, pirmosiomis rungtynių minutėmis salėje tvyrojo tiesiog kapų tyla, tačiau vėliau savo tribūnoje įsitaisė kokios trys dešimtys „Vakarų bangos“ atstovų, kurie kiek praskaidrino gana vangią pirmųjų minučių atmosferą. Savotišku rungtynių prieskoniu (ir pretekstu žiūrovams pasvarstyti, kiek uždirba arenos elektrikas) tapo ir sugedęs 24 sekundžių laikrodis, dėl ko pranešėjas turėjo nuolat informuoti žaidėjus apie atakai likusį laiką.

Rungtynės tarp nuo spalio mėnesio LKL nepralaiminčio „Neptūno“ ir beviltiškų autsaiderių palangiškių susiklostė gerokai atkakliau nei buvo galima tikėtis. Nors šeimininkai porą kartų buvo įgiję kiek solidesnį pranašumą, svečiai varžovų nepaleido ir paskutiniame ketvirtyje likus trims minutėms dar pirmavo 4 taškais. Tiesa, paskutiniosiomis rungtynių minutėmis klaipėdiečių patirtis ir meistriškumas padarė savo ir po pražangų bei baudų metimų karuselės „Neptūnas“ iškovojo pergalę rezultatu 88 – 86.
Šokėjų grupė

Atkakli rungtynių pabaiga išjudino ir iki tol žemaitišką stoiškumą demonstravusius žiūrovus. Tiesa, čia reikia pasakyti, kad nelabai sveikintinas reiškinys, kuomet aktyvesni palaikytojai skanduoja viena, o likusi salės dalis kita, gajus ir Klaipėdoje. Iš dalies tai, matyt, sąlygoja eilinio krepšinio žiūrovo nenoras išmokti ilgesnę nei vieno žodžio skanduotė, iš dalies ir „Vakarų bangos“ palaikymo stilius, kuomet į įvykius aikštėje nekreipiama jokio dėmesio ir pataikius lemiamą metimą toliau skelbiama kaip „Neptūnas“ nugalės „Žalgirį“ ir „Šiaulius“.