Stadio Giuseppe Meazza |
Man ima kilti klausimas – ar
vyksta Serie A rungtynės, kuriose nežaistų Romos Lazio? Trečius metus iš eilės
atostogų maršrutai mane nuveda į Italiją, trečius metus iš eilės į kelionės
maršrutą pavyksta įtraukti Serie A rungtynes ir trečius metus iš eilės tose
rungtynėse stebiu būtent Biancocelesti žaidimą: užpernai Romoje žiūrėjau jų
rungtynes su Milano Inter, pernai Trieste pataikiau į Lazio mačą su iš
Sardinijos ištremtu Cagliari, šiemet gi Serie A sezono atidarymą pasitikau Milane,
kur Lazio futbolininkai buvo atvykę susigrumti su raudojai juoda šio miesto
komanda.
Rungtynės stadione, kuris
dažniausiai žinomas kaip San Siro, o iš tiesų vadinasi Stadio Giuseppe Meazza
(San Siro iš tiesų yra rajonas, kuriame pastatytas stadionas), prasidėjo
sekmadienio pavakarę. Į didelius stadionus stengiuosi atvykti taip, kad prie jų
būčiau likus porai valandų iki rungtynių pradžios, tad jau popietę sėdau į
metro, nuvykau iki Lotto stoties, o nuo ten specialiu autobusu ir iki paties
stadiono.
Bilieto į rungtynės iš anksto
įsigijęs nebuvau, tačiau baimės jo negauti nebuvo – ramino prieš porą metų
Mančesteryje girdėta United fanų daina „Oh San Siro is never full / Unless they
play Man United“. Ir išties, prie bilietų kasų greta stadiono grupelėmis ir
pavieniui būriavosi žmonės, o bilietų deficito, akivaizdu, nebuvo.
Kitas reikalas tas, kad bilieto
pirkimas Milane yra labai jau nespartus procesas. Eilė neatrodė didelė (po 5 –
7 žmones prie langelio), tačiau judėjo itin lėtai: su kasininke reikia ne tik
išsiaiškinti, kiek ir kokių bilietų nori nusipirkti, bet ir pateikti asmens
dokumentą. Asmeniniai duomenys yra suvedami į kompiuterį ir patikrinama, ar
konkrečiam asmeniui nėra uždrausta pasirodyti stadione.
Pigiausias bilietas į galinę
tribūną kainuoja ne taip jau ir mažai – 23 eurus. Galinės tribūnos pagal kėdžių
spalvą yra skirstomos į „mėlyną“ ir „žalią“. Menkai angliškai tekalbėjusi
kasininkė nelabai galėjo paaiškinti koks gi tarp jų skirtumas ir galiausiai
išskyrė vietą mėlynojoje. Kaip paaiškėjo, tai yra pietinė tribūna, kurioje
renkasi aktyvioji Milano palaikytojų dalis.
Bendras vaizdas |
Kiek paslampinėjęs aplink
stadioną, patraukiau į jo vidų. Stadio Giuseppe Meazza, reikia pasakyti, yra
labai įspūdingas: stačios, dangų remiančios tribūnos, griežtos betoninės
rampos, kažkur aukštai sklendžianti stogo konstrukcija... Žodžiu, nieko kuklaus
ar menko, tai didelis ir savo vertę jaučiantis stadionas, kuriame turi vykti
dideli ir svarbūs mačai. Yra tekę lankytis panašų žiūrovų skaičių
talpinančiuose Romos Stadio Olimpico ir Mančesterio Old Trafforde, tačiau San
Siro net ir už šiuos atrodo vizualiai didesnis, grėsmingesnis ir turintis
daugiau neapčiuopiamo, bet juntamo big
stadium feeling.
Tiesa, nors pats stadionas ir
labai įspūdingas, tai su jo lankomumu vis dėlto yra prasčiau. Oficialūs
duomenys skelbia, kad sezono atidarymo rungtynes stebėjo viso labo 36674
žmonės, t. y. užpildyta buvo mažiau nei pusė stadiono. Mano vieta buvo kone
pačiame pietinės tribūnos viduryje, tačiau nebūdamas dideliu Rossoneri
palaikytoju, nusprendžiau nuo įvykių centro pasitraukti atokiau ir
užsikabarojau į tribūnos antrojo aukšto (trečiasis buvo apskritai uždarytas)
viršų. Užėmiau, ko gero, ne savo vietą, tačiau pretenzijų niekas dėl to
nereiškė – iš tiesų būtų keista, jei ultrų tribūnoje būtų griežtai laikomasi
ant bilietų atspausdintų numeriukų.
Pietinė tribūna iš visų buvo pati
pilniausia, ir joje susibūrę Milan sirgaliai savo komandos palaikymui jėgų
išties negailėjo. Entuziazmo pridėjo ir įvykiai aikštėje: jau rungtynių
pradžioje šeimininkus į priekį išvedė Keisuke Honda, o antrajame kėlinyje savo
įvarčius pridėjo Sulley Muntari ir Jeremy Menezas. Tiesa, visiškai ramiai
baigti rungtynių Milanui nepavyko: iš pradžių į savo vartus kamuolį pasiuntė
Alexas, o jau per teisėjo pridėtą laiką svečiai gavo galimybę mušti dvylikos
jardų baudinį. Čia sužibėjo naujasis rossoneri vartininkas Diego Lopezas,
atrėmęs Antonio Candreva muštą baudinį ir taip galutinai nužudęs Lazio viltis
pakovoti dėl taško.
Po rungtynių tradicinės žiūrovų
padėkos žaidėjams ir žaidėjų žiūrovams, dainos, aplodismentai ir metas traukti
link metro. Čia nustebino savotiškas milaniečių sprendimas kaip reikia
tvarkytis su didelėmis po rungtynių namo traukiančiomis miniomis: užuot atvažiavęs,
surinkęs keleivius ir iškart išvažiavęs, traukinys stotyje (toli gražu ne
galinėje) prastovėjo kone dešimt minučių, kol prisikimšo nelyg sardinių dėžutė
ir tik tada išriedėjo centro link. Italija...
Video:
Komandų pristatymas:
Menezo įvartis:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą