Matau, kad pilnaverčių įrašų apie kai kurias praėjusiais metais Vilniuje aplankytas arenas nebepadarysiu - per daug laiko praėjo nuo apsilankymų rungtynėse, per daug smulkmenų pasimiršo, ir šiaip pasitvirtina sena taisyklė, kad įrašą reikia kalti kol jis karštas. Bala nematė - nieko fenomenaliai įspūdingo ten ir nebuvo - tačiau trumpai supažindinti skaitytoją su keturiomis šiame tinklaraštyje dar neminėtomis arenomis vis dėlto pridera.
Pirmoji - ledo arenos didžioji salė (apie mažąją rašiau prieš gerus porą metų). Didžioji be abejo rimtesnė, vaizdu jau primena normalią areną, su padoriomis tribūnomis. Žiūrovų skaičius rungtynėse tarp Hockey Punks ir Elektrėnų Energijos buvo visai padorus (du ar trys šimtai žmonių) nepaisant to, kad už patekimą į rungtynes reikėjo susimokėti porą eurų. Didžiausias trūkumas tas, kad didžiojoje salėje taip pat šalta kaip ir mažojoje, o prasibrauti į kavinę arbatos per pertrauką ne taip jau ir paprasta.
Antroji - Tauro sporto mokyklos didžioji salė (mažoji vėlgi savo laiku jau buvo apžvelgta), kur savo rungtynes su kažkokiais latviais žaidė Flamingo Volley tinklininkai. Šita salė kažkuo labai neįsiminė - didesnė ir modernesnė už mažąją, bet vistiek paprasta mokyklos salė, o ne arena.
Trečioji salė - pusiau industriniuose Šnipiškių užkampiuose pasimetusi HC Vilniaus rankinio klubo arena įsiminė kiek labiau. Į ją kažkada lapkričio pabaigoje atvedė visiškos egzotikos paieškos - ten vyko grindų riedulio varžybos. Šitas sportas yra gana naujas, atsiradęs aštuontojo dešimtmečio pradžioje Švedijoje. Lietuvoje jis pradėtas žaisti lyg ir 2009 m., dabar yra susiformavusi šiokia tokia šalies lyga. Pagal principą grindų riedulys panašus į ledo ritulį - komandos po 6 lazdomis gainioja kamuoliuką ir bando jį įvaryti į varžovų vartus. Didžiausias pliusas - grindų riedulys žaidžiamas ne ant ledo, todėl jį žiūrėti šilčiau.
Na ir paskutinė šiame reportaže - Žygimanto Augusto sporto mokyklos salė Šeškinėje, kur savo rungtynes žaidžia Vilniaus "Statybos" senjorai. Pagrindinė "Statybos" komanda, kaip žinia, po poros metų NKL vėl išėjo neterminuotų akademinių atostogų, todėl senjorų mačai ir liko vienintelis variantas pamatyti žaidžiant bent kokią "Statybos" komandą. Kažkada seniau pirmas bandymas susiorganizuoti kiek labiau masinį statybfanių apsilankymą "Ekinstoje" baigėsi nesėkmingai (rungtynės neįvyko), šį kartą keletui juodai baltų pavyko apsilankyti mače, ten minimaliai patriukšmauti ir taip pradžiuginti veteranus. Salė įsimintina nebent tuo, kad į balkoną patekti reikia pro duris, skelbiančias, kad ten yra choreografijos salė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą