Chuliganų žaidimas gezų mieste

Centrinė tribūna

Kol Lietuvos sostinė balandžio pabaigoje savaitei buvo tapusi ledo ritulio miestu, kitur šalyje vyko ir kitų sporto šakų varžybos. Šeštadienį Šiauliuose atsisveikinimo su Europos nacijų taurės Antrojo diviziono A grupe rungtynes žaidė Lietuvos regbininkai. Po pralaimėjimo Kroatijoje pailgo kamuolio meistrai prarado viltis išlikti šioje grupėje ir paskutinis mačas su Šveicarijos rinktine ypatingos turnyrinės reikšmės nebeturėjo.

Rungtynės Šiauliuose prasidėjo 14 valandą, tad keliaujant su automobiliu buvo įmanoma sulakstyti į saulės, gezų ir golfų miestą bei iki Lietuvos rinktinės ledo ritulio rungtynių pradžios grįžti į Vilnių. Dešimtą ryto Fabijoniškių platumas palikęs mūsų penkių žmonių desantas po trijų valandų jau išsilaipino prie Šiaulių centrinio stadiono. Pagal tvarkaraštį ten nuo vidurdienio turėjusios šurmuliuoti regbio šventės nebuvo nė kvapo, vienintelė ne per toliausiai nuo stadiono esanti knaipė „Kablys“ pasitiko negrabia ranka užkeverziotu užrašu „Uždaryta“, tad neilgai pasistumdę po individualiais namais ir niūrokos išvaizdos bendrabučiais apstatytas stadiono apylinkes, patraukėme į pačią sporto šventovę. Įdomi detalė: prie kasos nurodyta, kad bilietas kainuoja 7 litus, sumokėti užtenka 5, o ant bilieto nurodyta, kad jis kainuoja net ir visą dešimtinę.

Vaizdas į aikštę

Apie keturis tūkstančius žiūrovų talpinantis Šiaulių Estadio Municipale prieš keletą metų buvo atnaujintas ir gali pasigirti gana nemaža centrine tribūna bei kita mažesne priešais. Centrinėje tribūnoje tūkstantis vietų įrengta po stogu, ir, nors saulėtą balandžio popietę to stogo nereikėjo, už tai stadionas gauna riebų pliusą. Galinių tribūnų nėra, o iš vienos pusės ikikrizinio gyvenamojo namo gyventojai futbolu mėgautis gali išsidrėbę savo butų balkonuose. Iš futbolo ar regbio žiūrėtojo perspektyvos didžiausias stadiono minusas yra aikštę nuo tribūnų skiriantys bėgimo takai. Šiauliuose jie, beje, optimizuoti ant jų įrengiant alaus palapinę.

Rungtynės prasidėjo labai tyliai grojamais nacionaliniais himnais ir antrą minutę šveicarų atliktu įnešimu, tačiau savo taškais netrukus atsakė ir lietuviai. Atkakliai vykusiose rungtynėse didesnio pranašumo neturėjo nei viena komanda: pirmą kėlinį lietuviai laimėjo 17 – 13, tačiau jau pirmąją antro kėlinio minutę po klaidos gynyboje leido varžovams įnešti kamuolį į savo zoną. Po šio epizodo rezultatas nesikeitė beveik iki rungtynių pabaigos, ir tik likus kelioms minutėms Mindaugo Norvaišo įnešimas ir po jo sekęs tikslus Dovydo Taujansko realizacijos smūgis leido Lietuvos komandai džiaugtis pergale rezultatu 24 – 18. Beje, realizacijos ir baudos smūgius komandoms tiksliai atlikti sekėsi sunkiai – galbūt prisitaikyti trukdė gana trumpi vartų virpstai.

 

Džiaugiamės pergale

Atmosfera tribūnose buvo gana vangi, o bandymai ją pagyvinti ne visada sėkmingi. Mačo pabaigoje nebeištvėręs Katulio apranga pasirėdęs bendrakeleivis (pavardė redakcijai žinoma) išrėžė ilgą paskaitą apie regbio palaikymo subtilybes nelaiku rėkauti ėmusiam, taip pat Katulio apranga pasirėdžiusiam ir viso mačo metu su skaidriaja besibičiuliavusiam kauniečiui (pavardė redakcijai nežinoma). Tiesa, švietėjiška misija, kaip dažnai tokiais atvejais būna, liko neįvertinta, o Kauno Katulis užėmė šventai individualistinę poziciją „kaip noriu, taip darau“.

Baigiamieji čempionato akordai

Po  rungtynių ilgai nedelsdami sušokome į automobilį ir išriedėjome Vilniaus link. Siemens arena pasitiko labai ilgomis, tačiau labai sparčiai judėjusiomis eilėmis, tad netrukus okupavome ne sau priklausančias vietas kampiniame sektoriuje. Kurį laiką atrodė, kad ten bilietų niekas nėra nusipirkęs, tačiau netrukus į jas sugužėjo visa vaikų ledo ritulio komanda, atsibeldusi bene iš Kaliningrado. Vis dėlto kažkaip tilpome ir persibazuoti į viršutinį aukštą neprireikė.

Paskutinės ledo ritulio čempionato rungtynės sutraukė bene pilną salę žiūrovų, tačiau skambiai uždaryti čempionato mūsiškiams nepavyko: nors lietuviai ir likvidavo kroatų turėtą dviejų įvarčių pranašumą, grubios klaidos trečiajame kėlinyje leido varžovams vėl išsiveržti į priekį ir iškovoti ne tik pergalę rezultatu 3 – 2, bet ir užimti antrąją vietą čempionate, lietuvius nustumiant iki trečiosios. Po rungtynių dar pažiūrėjome kaip apdovanojamos prizines vietas užėmusios komandos ir geriausi turnyro žaidėjai (beje, galite turėti savo nuomone, bet man regis nušvilpinėti komandą po rungtynių tik todėl, kad ta komanda yra lenkai, yra gana paika) ir išsiskirstėme po vakarinį Vilnių.

Kaip Kelmės ultros Žirmūnus ėmė

Kelmės tinklinio fanai

Ateinantis pavasaris reiškia ne tik futbolo sezono pradžią, bet ir įvairių uždarose patalpose kultivuojamų sporto šakų lemiamus sezono etapus. Ne išimtis ir tinklinis, kur paskutinį kovo penktadienį Vilniaus Tauro sporto mokyklos salėje vyko trečiosios Lietuvos tinklinio čempionato pusfinalio rungtynės tarp aikštelės šeimininkų „Flamingo Volley“ ir svečių iš Kelmės – „Antivio-Etovio“ tinklininkų.

Į Žirmūnų gilumoje užsiglaudusią sporto mokyklą atvykau likus kelioms minutėms iki rungtynių pradžios ir nustebau pamatęs, kad salės balkonas toli gražu ne tuščias – rungtynių pasižiūrėti susirinko gera šimtinė žiūrovų. Dar labiau nustebino keliolika Kelmės tinklinio „ultrasų“ su vėliavomis, geltonais marškinėliais, vuvuzelomis ir net baneriu „Sveiki atvykę į pragarą“ (matyt reikia suprasti, kad tą pragarą iš Kražantės pakrančių jie bando atsivežti ir prie Neries) bei piratiška vėliava su kaukole. Iš visko sprendžiant, bent jau dalis svečių komandą palaikiusios liaudies yra teisėti Kelmės rezidentai, o ne tik mokytis ar dirbti iš šio miesto  į Vilnių atvykę ir iš patriotizmo mažajai tėvynei salėje apsireiškę asmenys. Kaip ten bebūtų, smagu, kad kažkoks fanų judėjimas egzistuoja ne tik futbole ar krepšinyje, o nedidelėje salėje ta keliolikos rėksmingų žemaičių kompanija sukūrė gal ir chaotišką, bet vis dėlto labai apčiuopiamą palaikymą.

Bendras vaizdas

Aikštelėje didelės intrigos nebuvo. Per pirmus du serijos mačus Kelmėje „flamingai“ nesugebėjo laimėti nei vieno seto, ne geriau sostinės atstovams sekėsi ir namuose. Čempionų titulą ginatys kelmiškiai dideliam savo palaikytojų džiaugsmui neatleido vadelių ir, jei pirmasis setas dar buvo gana atkaklus, tai jau nuo antrojo vidurio buvo matyti, kad vilniečiai ir patys nelabai tiki savo galimybėmis perlaužti dvikovos eigą. Keli paskutiniai servai, kamuolys ant žemės ir svečiai iš Žemaitijos švenčia – jų komanda užsitikrino kelialapį į finalą, kuriame grumsis su taip pat lengvai pusfinalio barjerą įveikusiais Šiaulių „Elga – Master Idea – SM Dubysa“ (čia toks pilnas pavadinimas) tinklininkais.

Pabaigai - pora video fragmentų:

https://www.youtube.com/watch?v=tcDOtlqBCwM

https://www.youtube.com/watch?v=dH306IVvklw