Šeštadienis pedagoginiame

Salė

Štai jau prasidėjo ir kalendorinis pavasaris, o tik dabar prisiruošiau brūkštelėti apie paskutinį praėjusių metų groundhoppingo elementą. Jei tai, žinoma, galima laikyti groundhoppingu – tuo man bepaveiksluojant salę suabejojo kolega Čipsas. Na, taip, lankantis prieššventinio kvaitulio kamuojamoje „Panoramoje“ dar užsukti į Lietuvos edukologijos universiteto sporto salę nėra taip romantiška, kaip bastytis po LFF II lygos kovas kažkur provincijoje, tačiau naujai aplankyta sporto arena lieka naujai aplankyta sporto arena, tiesa?

Senus laikus prisimenant

Tą gruodžio šeštadienį Pedagoginis priėmė net dviejų sporto šakų atstovus – iš pradžių jėgas tarpusavyje išmėgino Vilniaus „Šviesos“ ir Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai, o po jų ant parketo pasirodė salės futbolo meistrai, atstovaujantys Vilniaus „Bekento“ ir Prienų „STIHL“ komandoms. Abi šios sporto šakos nėra tos, kuriomis domėčiausi nuolat, tad ir ypatingų analizių žaidimo klausimais nesiimsiu – pastebėti galiu tik tiek, kad ir žaidžiant rankomis, ir kojomis, stipresni pasirodė svečiai. Klaipėdiečiai „Šviesos“ rankininkus rungtynių pabaigoje palaužė rezultatu 37 – 33, Prienų futsalistai pergalę prieš vilniečius pasiekė rezultatu 3 – 1.

Ankstyvųjų krikščionybės laikų vėliava

Edukologijos universiteto sporto salė priklauso kategorijai tų, kurios atmintin giliai neįsirėžia. Pritaikyta visoms sporto šakoms, su linijų raizgalyne ant grindų ir žiūrovams skirtu balkonu iš salės šonų – gana tipinė anų laikų mokymo įstaigos sporto salė. Įsimintinesni aspektai čia yra nebent prieštvaninė „Kalėdų taurės“ vėliava ir Pedagoginio sportininkų šlovės galerija koridoriuje. Panašiai pilkšva buvo ir žiūrovų auditorija – bendrą rimtį salėje trukdė tik vienas ar du rėksniai-ekspertai (tai būtinas lietuviškos tribūnos atributas), geriau už žaidėjus žinantys, kaip reikia mesti kamuolį, ir teisėjus bet kada galintys pamokyti, kada reikų švilpti pražangas.

Jei Pedagoginio sporto salė būtų restoranas, tos dvejos rungtynės – patiekalai, o aš didis maisto kritikas, daugiau kaip dviejų sparnuočių įvertinimo duoti niekaip negalėčiau. Taip, džiugu, kad ir nepopuliarios sporto šakos randa savo vietą, bet įsimintinos sportinės patirties žiūrovui jos, deja, pasiūlyti negali.