Būnant Barselonoje atrodo, kad šiame mieste tėra vienas futbolo klubas - ir nereikia sakyti kuris. Gatvėse - vien mėlynai granatinė atributika, laikraščių puslapiuose - vien Luiso Enrique vadovaujamo kolektyvo reikalai, ir net mano hostelio Wi-Fi slaptažodis buvo "Messi10". Tačiau, kaip žinia, Katalonijos sotinėje gyvuoja ir dar vienas klubas, Lietuvoje daugiau dėmesio susilaukęs šiemet, kai į jį perėjo iš Telšių kilęs vartininkas, vėliau per pusmetį sužaidęs penkis kėlinius ir per juos praspritą kamuolį iš savo vartų išsitraukęs 12 kartų.
 |
| Vieni Espanyol fanai |
Kalbame, žinoma, apie Espanyol - kaip galima suprasti iš pavadinimo, šis klubas tradiciškai atstovavo ispanams labiau nei katalonams, ir dėl to Barselonoje palaikymo susilaukia gerokai mažiau už didijį kaimyną. Šis skirtumas, aišku, svarbesnis buvo generolo Franco diktatūros laikais, o šiuo metu net ir oficialus komandos pavadinimas, tegul ir išlaikęs karališkąjį titulą, buvo perrašytas katalonų kalba.
 |
| Kiti Espanyol fanai |
Namų rungtynes Espanyol nuo 2009 m. žaidžia moderniame Estadi Cornella-El Prat stadione atokiau nuo centro, pietvakarinėje miesto dalyje. Į stadioną atlėkiau kone vėluodamas - tądien lankiausi Gironoje, o grįždamas atgal pamėginau "kirsti kampą" ir išlipti ne centrinėje Sants stotyje, o gerokai patogesnėje L'Hospitalet de Llobregat. Paaiškėjo, kad pagal katalonišką tvarką taip daryti negalima ir iš perono turniketas neišleido, teko grįžti į Sants ir iš ten važiuoti gerokai ilgesniu keliu su keliais persėdimais (čia reikia pažymėti, kad Barselonos metro sistema su tiesiomis linijomis kariauja ne blogiau, nei tą kažkada darė Antonio Gaudi, ir visa sistema yra suraizgyta į kažkokį gniutulą). Tačiau, kadangi Espanyol nėra toks baisiai populiarus (į šias konkrečias rungtynes surinko apie 13000 žiūrovų), laiko užteko ir bilietui įsigyti, ir į tribūną patekti dar kelios akimirkos prieš rungtynių startą.
 |
| Celta fanai |
Rungtynėse šeimininkai priėmė svečius iš Vigo. Rungtynės baigėsi lygiosiomis 1 - 1, kažko daugiau apie jas pakomentuoti, prisipažinsiu, negaliu - per daug laiko jau nuo jų praėjo. Atmosfera įsiminė gal kiek labiau: įdomu tai, kad Espanyol palaikymas, nors ir neblogas, susidėjo iš dviejų skirtinguose aikštės galuose įsikūrusių grupuočių, kurios palaikymą bei skanduotes įsivaizdavo kiek skirtingai, nors kartais lyg ir pasišūkaudavo tarpusavyje. Celtos gerbėjų irgi buvo, bet veikiau dėl kvapo - iš viso gerų pora dešimčių.
Būnant Barselonoje atrodo, kad šiame mieste tėra vienas futbolo klubas - ir nereikia sakyti kuris. Gatvėse - vien mėlynai granatinė atributika, laikraščių puslapiuose - vien Luiso Enrique vadovaujamo kolektyvo reikalai, ir net mano hostelio Wi-Fi slaptažodis buvo "Messi10". Tačiau, kaip žinia, Katalonijos sotinėje gyvuoja ir dar vienas klubas, Lietuvoje daugiau dėmesio susilaukęs šiemet, kai į jį perėjo iš Telšių kilęs vartininkas, vėliau per pusmetį sužaidęs penkis kėlinius ir per juos praspritą kamuolį iš savo vartų išsitraukęs 12 kartų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą