2016 m. liepos 19 d., antradienis

Nuvažiavom į Telšius ir...

Lietuvos futbolo federacijos taurės finalas šiais metais vyko Žemaitijos sostinėje Telšiuose, kurie šiuo metu turi vieną geresnių stadionų Lietuvoje. Lemiamose turnyro rungtynėse susitiko penktos taurės iš eilės siekęs ir pastaruoju metu apskritai visus lietuviškus futbolo trofėjus kaip obuolius raškantis Vilniaus Žalgiris ir praėjusio sezono A lygos vicečempionai Trakai.


Eisena ties Telšių katedra
Į rungtynes Telšiuose vykau ne iš Vilniaus, o iš pajūrio, kur diena anksčiau dalyvavau pėsčiųjų žygyje nuo Šventosios iki Nidos (ne visai sėkmingai - iš distancijos pasitraukiau Alksnynėje, prieš tai  per 61 nueitą kilometrą prisitrynęs pilnas pėdas pūslių ir išnaudojęs trejų metų keiksmažodžių normą). Centre pasistačius mašiną pirmas vaizdas buvo susimaišiusi žaliai ir geltonai apsirengusių sirgalių minia. Negi čia kartu pramogauja Žalgirio ir Trakų sirgaliai? Žinoma, ne - geltonai apsirėdę pasirodė Klaipėdos Atlanto sirgaliai, atvykę į finalą palaikyti draugų iš Vilniaus. Vakarų fronto atstovų, reikia pasakyti, buvo nemažai - keletas dešimčių.

Stadionas prieš rungtynes
Prieš rungtynes jungtinės Žalgirio, Atlanto ir keleto Kijevo Dinamo fanų pajėgos surengė eiseną iki stadiono. Pakeliui buvo aplankytas partizanų paminklas, prie kurio buvo padėta gėlių, uždegtos žvakutės ir sugiedotas himnas. Telšių stadionas yra bemaž pačiame centre, eisena iki jo ilgai netruko ir visa aktyviųjų Žalgirio palaikytojų grupė (apie 170 žmonių) buvo suleista į specialiai jiems dedikuotą nedidelę tribūną priešingoje pusėje nuo pagrindinės. Naujai suremontuotas stadionas yra gražus ir patogus, ir tik bėgimo takai futbolui žiūrėti yra šioks toks minusas dėl išaugusio atstumo iki aikštės.

Taurės finalas didžiojo futbolo neišlepintuose Telšiuose susidomėjimą sukėlė ir stadionas susirinko pilnas. Kai kuriems netgi teko stebėti rungtynes iš kitapus tvoros - tokia galimybė šiame stadione yra. Organizuotų Trakų fanų, aišku, nebuvo (jų ir namų rungtynėse nebūna, tiesą sakant), į kurios komandos pusę linko neutralūs žemaičiai tiesą sakant sunku buvo pasakyti. Rungtynės tarp dviejų stipriausių Lietuvos komandų, buvo atsargios, pagrindinis jų laikas baigėsi be įvarčių ir tik per pratęsimą Linas Klimavičius pasiuntė pergalingą įvartį į savo buvusios komandos vartus. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą