2013 m. kovo 29 d., penktadienis

Nelinksmas Didysis ketvirtadienis Mažeikiuose



Jei pirmasis Vilniaus „Statybos“ varžovas šio sezono NKL atkrintamosiose varžybose geografine prasme buvo itin palankus, tai su antruoju pasisekė mažiau. Mažeikius nuo Vilniaus skiria 300 kilometrų bei keturios valandos kelio, tad į lemiamas ketvirtfinalio varžybas naftininkų mieste ketvirtadienį išsiruošė vos penki juodai balti.

Salės vaizdas
Mažeikių riboženklį išvydome likus valandai iki rungtynių, tačiau kiek užtrukome kažkokiame bare su rusišku popsu ir treningine klientūra, tad į „Ventos“ vidurinės mokyklos sporto salę žengėme likus vos porai minučių iki pirmojo ginčo kamuolio išmetimo. Paskutinis sezono mačas Mažeikiuose sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo: salė buvo pilnutėlė, o pardavėjas net nebeturėjo bilietų. Anot oficialios statistikos rungtynes stebėjo 457 žiūrovai.

Mažeikių arena (atsižvelgiant į tai, kad čia vis dėlto yra mokyklos salė) yra pakankamai nemaža, su tribūnomis iš abiejų aikštės galų ir vieno šono bei dviem palei šoninę liniją einančiais balkonais. Dideliu modernumu čia viskas nekvepia, tačiau žiūrėti krepšinį galima pakankamai patogiai.

Po rungtynių
Suradę laisvesnį kampelį balkone išsikabinome vėliavas ir pradėjome nelygią kovą garsinio palaikymo fronte su mažeikiškių gerklėm ir dūdom. Namų komandos palaikymas (bent jau šiame mače) buvo bene geriausias, kokį yra tekę matyti keliaujant po NKL arenas, ir mūsų skanduotės aikštę pasiekdavo, matyt, retokai. Kai kurie šeimininkų palaikymo elementai (kaip antai baltų bei raudonų kartono lapų kilnojimas paliepus arenos pranešėjui) atrodė kiek juokingai, tačiau bendros atmosferos vis dėlto nepalyginsi su šiais metais aplankytais Molėtais, Jonava ar net Plunge.

Apie žaidimą kalbėti nei norisi, nei matyt reikia. Rungtynių rezultatas kalba pats už save, o prie triuškinančio pralaimėjimo pridėjus gandus apie prastą „Statybos“ finansinę būklę bei galimą Jono Vainausko intervenciją (ką čia slėpti, šis Vilniaus krepšinio „gelbėtojas“ nėra pati populiariausia figūra juodai baltų tarpe) akivaizdu, kad paliekant salę mūsų veidai šypsenomis toli gražu nespindėjo. Sezonas baigėsi, ir pozityvo jame buvo mažiau nei praėjusiame, tačiau niekas ir nesakė, kad bus lengva, tiesa?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą