Jei pirmasis Vilniaus „Statybos“
varžovas šio sezono NKL atkrintamosiose varžybose geografine prasme buvo itin
palankus, tai su antruoju pasisekė mažiau. Mažeikius nuo Vilniaus skiria 300
kilometrų bei keturios valandos kelio, tad į lemiamas ketvirtfinalio varžybas
naftininkų mieste ketvirtadienį išsiruošė vos penki juodai balti.
Salės vaizdas |
Mažeikių riboženklį išvydome
likus valandai iki rungtynių, tačiau kiek užtrukome kažkokiame bare su rusišku
popsu ir treningine klientūra, tad į „Ventos“ vidurinės mokyklos sporto salę
žengėme likus vos porai minučių iki pirmojo ginčo kamuolio išmetimo. Paskutinis
sezono mačas Mažeikiuose sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo: salė buvo
pilnutėlė, o pardavėjas net nebeturėjo bilietų. Anot oficialios statistikos rungtynes
stebėjo 457 žiūrovai.
Mažeikių arena (atsižvelgiant į
tai, kad čia vis dėlto yra mokyklos salė) yra pakankamai nemaža, su tribūnomis
iš abiejų aikštės galų ir vieno šono bei dviem palei šoninę liniją einančiais
balkonais. Dideliu modernumu čia viskas nekvepia, tačiau žiūrėti krepšinį
galima pakankamai patogiai.
Po rungtynių |
Suradę laisvesnį kampelį balkone išsikabinome
vėliavas ir pradėjome nelygią kovą garsinio palaikymo fronte su mažeikiškių
gerklėm ir dūdom. Namų komandos palaikymas (bent jau šiame mače) buvo bene
geriausias, kokį yra tekę matyti keliaujant po NKL arenas, ir mūsų skanduotės
aikštę pasiekdavo, matyt, retokai. Kai kurie šeimininkų palaikymo elementai (kaip antai
baltų bei raudonų kartono lapų kilnojimas paliepus arenos pranešėjui) atrodė
kiek juokingai, tačiau bendros atmosferos vis dėlto nepalyginsi su šiais metais
aplankytais Molėtais, Jonava ar net Plunge.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą