Salė |
Štai jau prasidėjo ir
kalendorinis pavasaris, o tik dabar prisiruošiau brūkštelėti apie paskutinį
praėjusių metų groundhoppingo elementą. Jei tai, žinoma, galima laikyti
groundhoppingu – tuo man bepaveiksluojant salę suabejojo kolega Čipsas. Na,
taip, lankantis prieššventinio kvaitulio kamuojamoje „Panoramoje“ dar užsukti į
Lietuvos edukologijos universiteto sporto salę nėra taip romantiška, kaip
bastytis po LFF II lygos kovas kažkur provincijoje, tačiau naujai aplankyta
sporto arena lieka naujai aplankyta sporto arena, tiesa?
Senus laikus prisimenant |
Tą gruodžio šeštadienį
Pedagoginis priėmė net dviejų sporto šakų atstovus – iš pradžių jėgas
tarpusavyje išmėgino Vilniaus „Šviesos“ ir Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai, o
po jų ant parketo pasirodė salės futbolo meistrai, atstovaujantys Vilniaus
„Bekento“ ir Prienų „STIHL“ komandoms. Abi šios sporto šakos nėra tos, kuriomis
domėčiausi nuolat, tad ir ypatingų analizių žaidimo klausimais nesiimsiu –
pastebėti galiu tik tiek, kad ir žaidžiant rankomis, ir kojomis, stipresni
pasirodė svečiai. Klaipėdiečiai „Šviesos“ rankininkus rungtynių pabaigoje
palaužė rezultatu 37 – 33, Prienų futsalistai pergalę prieš vilniečius pasiekė
rezultatu 3 – 1.
Ankstyvųjų krikščionybės laikų vėliava |
Edukologijos universiteto sporto
salė priklauso kategorijai tų, kurios atmintin giliai neįsirėžia. Pritaikyta
visoms sporto šakoms, su linijų raizgalyne ant grindų ir žiūrovams skirtu
balkonu iš salės šonų – gana tipinė anų laikų mokymo įstaigos sporto salė.
Įsimintinesni aspektai čia yra nebent prieštvaninė „Kalėdų taurės“ vėliava ir Pedagoginio
sportininkų šlovės galerija koridoriuje. Panašiai pilkšva buvo ir žiūrovų
auditorija – bendrą rimtį salėje trukdė tik vienas ar du rėksniai-ekspertai
(tai būtinas lietuviškos tribūnos atributas), geriau už žaidėjus žinantys, kaip
reikia mesti kamuolį, ir teisėjus bet kada galintys pamokyti, kada reikų
švilpti pražangas.
Jei Pedagoginio sporto salė būtų
restoranas, tos dvejos rungtynės – patiekalai, o aš didis maisto kritikas,
daugiau kaip dviejų sparnuočių įvertinimo duoti niekaip negalėčiau. Taip,
džiugu, kad ir nepopuliarios sporto šakos randa savo vietą, bet įsimintinos
sportinės patirties žiūrovui jos, deja, pasiūlyti negali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą