Mažasis groundhoppingas

Nors sakoma, kad Vilnius yra vienintelė Europos sostinė be futbolo stadiono, tai nėra visiška tiesa. Gerų didelių stadionų čia, tiesa, nėra nė vieno, tačiau įvairaus lygio mažų, kuriuose visgi kažkas dar žaidžia - nors vežimu vežk. Panerio ir Saulėtekio, Fabijoniškių ir Fanų - visi šie jau nugulė į šio tinklaraščio puslapius, o Vilniaus galimybės egzotiškam groundhoppingui dar toli gražu nėra išsemtos.

Lietuvos edukologijos universiteto stadionas yra iš tų, kurie yra ne tik maži, bet ir blogi - tribūnos, kurias vargiai galime vadinti šiuo vardu, abejotinos kokybės veja, be to, žiūrint rungtynes atrodė, kad vienas aikštės galas yra aukščiau už kitą. Gera yra tik stadiono vieta - Žvėryne, Neries vingyje esantis laisvas plotas manau vilioja ne vieną NT vystytoją.

VIP vietos balionuose

Kol kas gi stadione tebevyksta šioks toks futbolas - gegužę apsilankiau LFF II lygos Rytų zonos mače tarp Vilniaus "Fakyrų" ir Visagino. Žiūrovų į mačą susirinko pora dešimčių, futbolas - kaip ir dera II lygai. Įvarčius komandoms lengviau sekėsi mušti žaidžiant į pakalnę (logiška) ir viskas baigėsi kovingomis lygiosiomis 3 - 3. Savo kolorito kiek įnešė galimybė stebėti komandų pasitarimą per pertrauką (kažkur prie kampinio gairelės), o savo kolorito įnešė Visagino treneris, pusplikis lakstydamas aplink visą aikštę nelygu iš kur patogiau buvo duoti nurodymus savo komandai.