Centrinė tribūna |
Kol Lietuvos sostinė balandžio
pabaigoje savaitei buvo tapusi ledo ritulio miestu, kitur šalyje vyko ir kitų
sporto šakų varžybos. Šeštadienį Šiauliuose atsisveikinimo su Europos nacijų
taurės Antrojo diviziono A grupe rungtynes žaidė Lietuvos regbininkai. Po
pralaimėjimo Kroatijoje pailgo kamuolio meistrai prarado viltis išlikti šioje grupėje ir paskutinis mačas su Šveicarijos rinktine ypatingos turnyrinės
reikšmės nebeturėjo.
Rungtynės Šiauliuose prasidėjo 14
valandą, tad keliaujant su automobiliu buvo įmanoma sulakstyti į saulės, gezų
ir golfų miestą bei iki Lietuvos rinktinės ledo ritulio rungtynių pradžios
grįžti į Vilnių. Dešimtą ryto Fabijoniškių platumas palikęs mūsų penkių žmonių
desantas po trijų valandų jau išsilaipino prie Šiaulių centrinio stadiono.
Pagal tvarkaraštį ten nuo vidurdienio turėjusios šurmuliuoti regbio šventės
nebuvo nė kvapo, vienintelė ne per toliausiai nuo stadiono esanti knaipė „Kablys“
pasitiko negrabia ranka užkeverziotu užrašu „Uždaryta“, tad neilgai pasistumdę
po individualiais namais ir niūrokos išvaizdos bendrabučiais apstatytas
stadiono apylinkes, patraukėme į pačią sporto šventovę. Įdomi detalė: prie
kasos nurodyta, kad bilietas kainuoja 7 litus, sumokėti užtenka 5, o ant
bilieto nurodyta, kad jis kainuoja net ir visą dešimtinę.
Vaizdas į aikštę |
Apie keturis tūkstančius žiūrovų
talpinantis Šiaulių Estadio Municipale
prieš keletą metų buvo atnaujintas ir gali pasigirti gana nemaža centrine
tribūna bei kita mažesne priešais. Centrinėje tribūnoje tūkstantis vietų
įrengta po stogu, ir, nors saulėtą balandžio popietę to stogo nereikėjo, už tai
stadionas gauna riebų pliusą. Galinių tribūnų nėra, o iš vienos pusės
ikikrizinio gyvenamojo namo gyventojai futbolu mėgautis gali išsidrėbę savo
butų balkonuose. Iš futbolo ar regbio žiūrėtojo perspektyvos didžiausias
stadiono minusas yra aikštę nuo tribūnų skiriantys bėgimo takai. Šiauliuose
jie, beje, optimizuoti ant jų įrengiant alaus palapinę.
Rungtynės prasidėjo labai tyliai
grojamais nacionaliniais himnais ir antrą minutę šveicarų atliktu įnešimu,
tačiau savo taškais netrukus atsakė ir lietuviai. Atkakliai vykusiose
rungtynėse didesnio pranašumo neturėjo nei viena komanda: pirmą kėlinį
lietuviai laimėjo 17 – 13, tačiau jau pirmąją antro kėlinio minutę po klaidos
gynyboje leido varžovams įnešti kamuolį į savo zoną. Po šio epizodo rezultatas
nesikeitė beveik iki rungtynių pabaigos, ir tik likus kelioms minutėms Mindaugo
Norvaišo įnešimas ir po jo sekęs tikslus Dovydo Taujansko realizacijos smūgis
leido Lietuvos komandai džiaugtis pergale rezultatu 24 – 18. Beje, realizacijos
ir baudos smūgius komandoms tiksliai atlikti sekėsi sunkiai – galbūt prisitaikyti
trukdė gana trumpi vartų virpstai.
Atmosfera tribūnose buvo gana
vangi, o bandymai ją pagyvinti ne visada sėkmingi. Mačo pabaigoje
nebeištvėręs Katulio apranga pasirėdęs bendrakeleivis (pavardė redakcijai
žinoma) išrėžė ilgą paskaitą apie regbio palaikymo subtilybes nelaiku rėkauti ėmusiam,
taip pat Katulio apranga pasirėdžiusiam ir viso mačo metu su skaidriaja
besibičiuliavusiam kauniečiui (pavardė redakcijai nežinoma). Tiesa, švietėjiška
misija, kaip dažnai tokiais atvejais būna, liko neįvertinta, o Kauno Katulis užėmė
šventai individualistinę poziciją „kaip noriu, taip darau“.
Baigiamieji čempionato akordai |
Po rungtynių ilgai nedelsdami sušokome į
automobilį ir išriedėjome Vilniaus link. Siemens arena pasitiko labai ilgomis,
tačiau labai sparčiai judėjusiomis eilėmis, tad netrukus okupavome ne sau
priklausančias vietas kampiniame sektoriuje. Kurį laiką atrodė, kad ten bilietų
niekas nėra nusipirkęs, tačiau netrukus į jas sugužėjo visa vaikų ledo ritulio
komanda, atsibeldusi bene iš Kaliningrado. Vis dėlto kažkaip tilpome ir
persibazuoti į viršutinį aukštą neprireikė.
Paskutinės ledo ritulio
čempionato rungtynės sutraukė bene pilną salę žiūrovų, tačiau skambiai uždaryti
čempionato mūsiškiams nepavyko: nors lietuviai ir likvidavo kroatų turėtą
dviejų įvarčių pranašumą, grubios klaidos trečiajame kėlinyje leido varžovams
vėl išsiveržti į priekį ir iškovoti ne tik pergalę rezultatu 3 – 2, bet ir
užimti antrąją vietą čempionate, lietuvius nustumiant iki trečiosios. Po rungtynių
dar pažiūrėjome kaip apdovanojamos prizines vietas užėmusios komandos ir geriausi
turnyro žaidėjai (beje, galite turėti savo nuomone, bet man regis nušvilpinėti komandą
po rungtynių tik todėl, kad ta komanda yra lenkai, yra gana paika) ir
išsiskirstėme po vakarinį Vilnių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą