Prienų kontrastai

Nemunas nuo Vytauto kalno Birštone

Pirmojo įrašo šiame, išimtinai groundhoppingui skirtame bloge, garbė atiteko Prienams. Taip jau sutapo, kad pirmasis vasario šeštadienis nebuvo saistomas jokių planų, o iš vakaro pasinagrinėjus sporto varžybų tvarkaraščius, dėmesį patraukė būtent šis miestas, kuriame be LKL pirmenybėse antrąją vietą užimančio „Prienų“ klubo dar žaidžia ir NKL vidutiniokai iš kaimyninio Birštono – „Jazz – Diremta“. Abi šios ekipos šeštadienį žaidė namuose, tad nusprendžiau, jog tai puiki proga apsilankyti Nemuno pakrantėje.

Pusę dešimtos įtartinų gebėjimų „Kautros“ vairuotojo valdomu autobusu išdardėjęs iš Vilniaus kiek po vienuolikos išlipu Birštone. Žiemą šis kurortas atrodo tarsi išmiręs, tad, apžiūrėjęs svarbiausius lankytinus objektus bei pasigrožėjęs Nemuno vingio vaizdu nuo Vytauto kalno, apie pirmą tęsiu kelionę į Prienus. Šis miestas įžymybių gausa taipogi negali pasigirti, tad tų poros valandų, kurias skiriu pažinčiai su juo, užtenka per akis.

Pakeliui į Prienų sporto centrą

Birštono „Jazz – Diremta“ savo rungtynes senojoje Prienų sporto centro salėje pradėjo 16 valandą, „Prienai“ su Kėdainių „Nevėžiu“ gretimais esančioje naujojoje arenoje žaisti pradėjo valanda vėliau. Negaliu nepapriekaištauti sporto funkcionieriams: ar sunku NKL varžybas pradėti valanda anksčiau, kad norintys galėtų pamatyti abu mačus?

Vienas iš šių pastatų - senoji Prienų salė

Prienų kūno kultūros ir sporto centras įsikūręs atokiau nuo miesto centro ir kelionė jo linkui gavosi visai savotiška. Sinoptikų žadėtas lietus, kurio nebuvo Birštone, tykojo Prienuose, tirpstantis sniegas pavirto į pliurzę, o ir kelias link sporto centro nebuvo visiškai tiesus. Paklausinėjus vietinių, vienas jų nukreipė kažkokiais kiemais „pro prūdą ir į kairę“. Chruščiovkių kiemai virto griuvėsiais, šaligatviai – duobėtomis balų ir purvo pilnomis gatvėmis kol galiausiai ant vieno, kiek padoriau atrodančio pastato durų pasirodė Birštono džazmenų varžyboms skirtas plakatas. Tas duris atidarius ir pamačius vestibiulyje apšilimą darančius teisėjus abejonių neliko – NKL‘as žaidžiamas būtent čia.

Senoji Prienų salė

Iš vidaus senoji Prienų salė NKL kontekste pernelyg neišsiskiria. Medinis balkonas, gal koks šimtas plastikinių kėdžių už krepšių ir plikos sienos aikštės šonuose. Žiūrovų į rungtynes su vienas lygos autsaiderių iš Gargždų susirinko maždaug pusšimtis, o ir tie patys atrodė nusiteikę gana apatiškai. Kurį-ne-kurį gražesnį epizodą palydėdavo skystoki plojimai ar vienišas pritarimo šūksnis, tačiau labiau nuo kapų tylos salę gelbėjo trenerių emocijos bei gargždiškių tarpusavio rietenos po kiekvieno prasčiau sužaisto epizodo. Tiesa, svečiai rungtynes pradėjo sėkmingiau, tačiau vėliau sunkiai susitvarkė su aktyviu Birštono komandos spaudimu, o paskutinę antrojo ketvirčio sekundę iš aikštės vidurio džazmeno paleistas tritaškis šeimininkus išvedė į priekį.

Naujoji Prienų salė

Per pertrauką palieku senąją Prienų sporto salę ir per kurmių išrausiotą pievą nubrendu iki naujosios. Tviskėte tviskanti 2011 m. pabaigoje atidaryta ir pusantro tūkstančio žiūrovų talpinanti arena palieka puikų įspūdį ir ryškiai kontrastuoja su aptriušusia senaja bei aplink ją riogsančiomis griuvenomis. Švarioje, patogioje ir tvarkingoje salėje prieniškiams turėtų būti malonu stebėti krepšinį, juolab, kad ir arenos šeimininkai savo žaidimu nenuvilia. Sumokėjęs 16 litų už bilietą įgiju teisę pasigrožėti šios komandos žaidimu ir aš.

Tribūnoje matosi kėdainiškiai

Jau prie įėjimo pamatau gal dvi dešimtis Kėdainių „Nevėžio“ atributika pasidabinusių žmonių. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad per rungtynes balsus aktyviai rodė gal tik kokie 10 „Nevėžio“ fanų, tačiau ir jų nedarnios (o dažnai ir savo pačių būgno nustelbiamos) skanduotės į vienus vartus nunešė prieniškių „fanatelinimą“. Kėdėje išsidrėbęs jaunuolis, kartais padaužantis būgną arba su pora bendraminčių kartą per kėlinuką užrėkiantis „Prienai Prienai“ tikrai nėra tas palaikymas, kurio nusipelno antroji LKL komanda (nevyniojant žodžių į vatą tai apskritai nėra palaikymas).

Rungtynės jokios ypatingos intrigos neatnešė. Atakuojantį krepšinį žaidę šeimininkai nuo pirmųjų minučių ėmė įrodinėti savo pranašumą ir netrukus susikrovė solidžią 20 taškų persvarą. Ketvirtajame kėlinuke, daugiausia savo legionieriaus Tony Bishopo pastangomis, svečiai kiek prisivijo atsipalaidavusius prieniškius, tačiau Prienų krepšininkai netruko atstatyti status quo ir rungtynes baigė turėdami 21 taško persvarą.

Pasibaigus rungtynėms per 17 minučių nuskuodęs iki autobusų stoties (Google Maps tvirtinimu, tam reiktų ne mažiau kaip 24 minučių) dar suspėju į paskutinį sostinės link važiuojantį autobusą.