Kaip „Neptūnas“ į Maskvos vartus beldėsi

Prieš rungtynes

Kaip manote, kiek visiškai tuo metu nereikalingų objektų galima rasti ieškant krepšinio arenos? Pamėginsiu pasidalinti patirtimi: ieškodamas krepšinio arenos CSKA sporto komplekse Maskvoje (kur buvau nuvykęs sutikti Naujųjų metų) radau baseiną, ledo areną, gimnastikos salę, „Mercedes“ automobilių saloną, teniso salę, CSKA šlovės alėją, administracinį pastatą, futbolo maniežą ir lengvosios atletikos maniežą. Visgi šis klaidžiojimas tamsiais kiemais buvo apvainikuotas sėkme ir galiausiai išvydau betoninius Aleksandro Gomelskio vardo arenos mūrus.

Gruodžio 30-ąją vykusiose rungtynėse stipriausios Rusijos krepšinio komandos tvirtovę mėgino šturmuoti Klaipėdos „Neptūnas“. Prieššventinio šurmulio apimtoje Maskvoje kuklios Lietuvos uostamiesčio komandos vizitas anšlago nesukėlė: nusipirkęs vieną pigiausių, 200 rublių (~16 litų) kainavusį bilietą, vėliau sėdėjau kur kas prašmatnesnėje ir matyt bent dvigubai brangesnėje vietoje; bilietą prie įėjimo į tribūną patikrinusi kontrolierė pati mostelėjo „et, nelipkite ten labai aukštai, žmonių vistiek mažai bus“. Į rungtynes susirinko, iš akies sprendžiant, pusantro ar du tūkstančiai žmonių, iš kurių koks šimtas – aktyvieji CSKA fanai. Organizuotai į armijos klubo rungtynes buvo atvestas ir nemažas būrys karių.

Senoji CSKA krepšinio arena, kurioje armiečiai žaidžia mažesnės svarbos mačus (reikšmingesni žaidžiami kur kas didesnėje ir naujesnėje „Megasport“ arenoje) – dar Maskvos olimpinėms žaidynėms pastatytas betotininis gargaras, labiau primenantis bunkerį nei sporto areną – talpina kiek per 5000 žmonių. Dar prieš dešimtmetį, kai per televizorių neretai stebėdavau Eurolygos rungtynes, dėmesį buvo patraukęs neįprastas arenos išplanavimas: iš arenos šonų tribūnos išties aukštos, o štai galuose jų praktiškai nėra ir salė baigiasi statmena siena.

Minutės pertraukėlė

Rungtynės prasidėjo tylos minute: vos diena anksčiau Rusiją sukrėtė du teroro aktai Volgograde. Išpuolio aukas palaikantį plakatą savo tribūnoje išsikėlė ir CSKA gerbėjai. Rungtynių metu atmosfera tribūnoje buvo pakankamai atpalaiduojanti – „koniai“ savame kampe be didesnių pertraukų traukė savo dainas, o likusi žiūrovų dalis patogiai išsidrėbė kėdėse ir nepamiršdavo plojimais po gražesnių epizodų paskatinti ne tik CSKA, tačiau ir „Neptūno“ krepšininkų.

„Neptūno“ rungtynes 2013 m. stebėjau du kartus ir abu kartus tai turėjo būti rungtynės „į vieną krepšį“. Turėjo, bet abu kartus nebuvo: kaip pavasarį „Neptūnas“ kamavosi su beviltiškais LKL autsaideriais iš Palangos, taip ir aiškūs šio mačo favoritai CSKA niekaip nesugebėjo įjungti aukštesnės pavaros, tad rungtynės vyko itin lygiai. Negana to, rungtynių pabaigoje būtent klaipėdiečiai turėjo geresnius šansus išplėšti pergalę, tačiau... Galbūt pristigo meistriškumo, galbūt šaltakraujiškumo, galbūt paprasčiausios sėkmės, tačiau likus keturioms sekundėms iki ketvirtojo ketvirčio pabaigos buvęs žalgirietis Sonny Weemsas išlygino rezultatą ir pasiuntė komandas į pratęsimą, o šiame „Neptūno“ krepšininkams jėgų jau nebeužteko.

Rungtynėms pasibaigus dar teko sudalyvauti ir savotiškame žygyje link metro (beje, ironiškas sutapimas, bet artimiausia CSKA sporto kompleksui metro stotis vadinasi „Dinamo“). Reikalas tas, kad tuo pačiu metu ta pačia kryptimi iš rungtynių traukė ir jau minėti kareiviai, tad Leningrado prospekto šaligatvius užtvindė savotiškas ir net Maskvai gana neįprastai atrodantis bendras karių ir civilių krepšinio mėgėjų maršas.