Maudynės Lazdynuose

Prieš finalą

Futbolo ar kito atviroje erdvėje kultivuojamo sporto rungtynėms vykstant per stiprų lietų kartais juokais sakome, kad futbolininkai aikštėje žaidžia vandensvydį. Tačiau kaip atrodo tikras vandensvydis dažnai turime gana apytikrį suvokimą – tai sporto šaka, kurios pavadinimą žinome visi, tačiau matęs gyvai jį yra retas. Sporto varžybų tvarkaraščiuose pamatęs, kad Lazdynų baseine vyksta šios sporto šakos Baltijos taurės turnyras, lietingą pirmosios vasaros dienos rytą nusprendžiau išsiaiškinti vandens regbio (kaip jis buvo pavadintas jį sumąsčiusių škotų) subtilybes iš arčiau.

Sekmadienio ryte vien patekti į Lazdynus pasirodė ne taip jau ir paprasta: aplinkinėse gatvėse vyko dviračių lenktynės ir, apsukęs garbės ratą aplink rajoną, mašiną galiausiai palikau Loretos Asanavičiūtės gatvėje ir žemyn į Erfurto gatvę nusiridenau pėsčiomis. Pasilypėjęs į trečią aukštą atsidūriau tribūnoje ir, nusivalęs bemat aprasojusius akinius, galėjau apsidairyti po Vilniaus vandens sporto Meką.

Baseino interjeras

Lazdynų baseinas, tada vadintas Vandens sporto rūmais, iškilo 1980 m. Tai vienintelis 50 m ilgio baseinas sostinėje, turintis, be kita ko, ir 10 metrų aukščio šuolių į vandenį bokštą. Įpusėjęs ketvirtą gyvavimo dešimtmetį baseinas jau gerokai aptriušęs ir savo išvaizda vis dar atsiduoda sovietmečiu, tačiau sėkmingai tebetarnauja ir šiandieniniams plaukimo entuziastams.

Vilniuje vykusiame Baltijos taurės turnyre dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinktinės. Man atėjus į baseiną vandenyje dar mirko dėl trečiosios vietos kovojantys latviai ir ukrainiečiai, o palei kraštą lakstė ir intensyviai į švilpuką pūtė teisėjas. Netrukus supratau, kad trečiosios vietos likimą komandos aiškinasi svaidydamos penkių metrų baudinius. Tikslesni čia pasirodė ir pergalę šventė Ukrainos atstovai.

Netrukus latvius ir ukrainiečius baseine pakeitė lietuviai ir baltarusiai. Buvo sugroti valstybių himnai, sportininkai sušoko į vandenį ir finalinė kova prasidėjo. Vandensvydžio rungtynės trunka keturis kėlinius po aštuonias minutes, o baseine vienu metu tiurškiasi po septynis kiekvienos komandos žaidėjus, vienas kurių yra vartininkas. Šis skaičius kartkartėmis trumpam sumažėja, nes už bandymą paskandinti varžovą ar kitą agresijos aktą akylus teisėjas dvidešimčiai sekundžių vandensvydininką gali pašalinti iš baseino.

Uždarymo ceremonis

Finalo rungtynėse, kaip ir mače dėl trečiosios vietos, geriau sekėsi slavams. Lietuvos vandensvydininkai pirmavo tik rungtynių pradžioje, o vėliau geriausiu atveju sugebėdavo tik išlyginti rezultatą. Susitikimo pabaigoje baltarusiai atrodė šviežesni, sėkmingai tolimais perdavimais išvesdavo savo atstovus į atakai patogias pozicijas ir galiausiai šventė pergalę rezultatu 12 - 10. Rungtynėms pasibaigus dar įvyko trumpa uždarymo ceremonija, buvo įteikti apdovanojimai, vedantysis kažkokiu lietuvių, anglų ir rusų kalbų mišinio padėkojo dalyviams ir nedideliam būreliui žiūrovų (kurio pagrindą sudarė po savo mačo besiilsintys latvių vandensvydininkai) beliko skirstytis savais keliais.

Video fragmentas (su lietuvių įvarčiu):

https://www.youtube.com/watch?v=fj4N5HDsGs8