Saulė, lietus ir įvarčių lietus

Stadiono vaizdas

Ilgąjį Žolinių savaitgalį praleidau Lietuvos pajūryje, kur po šiokios tokios pertraukos aplankytų stadionų sąrašą pavyko papildyti dar dviem punktais. Pirmuoju iš šių punktų tapo Klaipėdos „Žalgirio“ stadionas, kuriame savo namų rungtynes žaidžia Lietuvos vicečempionas „Atlantas“.

Tiesą sakant variantų groundhoppingui šeštadienis pasiūlė daugiau, nei buvo įmanoma apžioti – be „Atlanto“ rungtynių A lygoje su Marijampolės „Sūduva“ dar buvo galima rinktis I lygoje žaidžiančių Palangos ir Šilutės komandų dvikovą vasaros sostinėje bei Kretingoje vykusį svarbiausią (vienintelį?) Lietuvos motobolo derbį tarp vietos „Mildos“ ir Skuodo „Bartuvos“. Pastarasis mačas viliojo visiškai nepažįstamos sporto šakos egzotika, apsilankyti Kretingos motospirdžių tvirtovėje buvo rekomendavęs ir portalo b6.lt vyriausiasis redaktorius white pony, tačiau galiausiai, visų pirma dėl laiko stokos, išvyką į motobolo rungtynes atidėjau ateičiai ir nusprendžiau apsiriboti Klaipėda.

 

Įėjimas

Šeštadienio ryte keletui valandų nuvažiavau į Juodkrantę. Šiame kurorte nebuvau septynerius metus, tačiau vienas dalykas per tą laiką tikrai nepasikeitė – oras. Sąžiningai pliaupė lietus, tad iš po skėčio pasidairęs į Baltiją ir pasisveikinęs su Raganų kalno skulptūromis išriedėjau atgal į Klaipėdą. Grįžtant atgal Smiltynėje autobusas pakliuvo į abiejose kelio pusėse priparkuotų automobilių sukeltą spūstį, kelto teko lukterėti, tad į stadiono link vežantį miesto autobusą per Atgimimo aikštę teko skuosti tempu, artimu Europos 200 m distancijos rekordui. Autobusą už uodegos pagauti pavyko, šis per kelias minutes nuvežė iki Sportininkų gatvės galo, kur ir yra įsikūrusi Klaipėdos sporto tvirtovė.

Didelę mačo dalį stebėti teko taip

„Žalgirio“ vardą nešiojantis Klaipėdos centrinis stadionas, sakykim tiesiai, susižavėjimo šūksniams neįkvepia. Daug vasarų ir žiemų matęs betoninis gargaras su neveikiančia švieslente ir parūdijusiais apšvietimo stulpais šiais laikais patiuninguotas viso labo plastamsinėmis kėdutėmis. Negana to, būtiniausia stadiono infrastruktūra išdėstyta labai nepatogiai – alaus palapinė yra jau už stadiono ribų, tualetas taip pat (ir, negana to, toli nuo įėjimo), tad eidamas į vieną ar kitą turi susitaikyti su tuo, kad kelias mačo minutes teks praleisti. Nelabai jauki ir industrinė stadiono aplinka, kurioje ryškiausiai dominuoja „Klaipėdos naftos“ rezervuarai.

Dariaus ir Girėno portretu papuoštą banknotą iškeitęs į rungtynių bilietą patraukiau į centrinę tribūną. Žmonių skaičius nebuvo didelis – protokolas skelbia apie 453 žiūrovus ir, matyt, juo galima tikėti. Man iš akies pasirodė, kad žiūrovų buvo net daugiau, bet nepažįstamame stadione labai sava akimi pasitikėti neverta. Tarp žiūrovų buvo, žinoma, ir būtinas kiekvieno mačo atributas – stadiono kvailelis, kiek gerklė neša rėkaujantis nelabai rišlias nesąmones ir taip linksminantis visus aplinkinius. Aplinkinių žiūrovų nelaimei klaipėdiškis egzempliorius buvo apsiginklavęs dar ir dūda. Šią, neapsikentęs šaižaus triūbijimo, antrajame kėlinyje atėmė jo kaimynas.

Optimizmas

Šiame mače didžiausiu stadiono trūkumu pasirodė ne kažkur toli įrengtas tualetas ar aikštę nuo tribūnų skiriantys bėgimo takai, o tai, kad virš tribūnos nėra stogo. Vėjas nuo jūros ginė vieną debesį po kito, saulė ir lietus vienas kitą keitė kas kelios minutės, o kiūtoti po vėjo laužomu skėčiu malonumas gana abejotinas.

Oras permainingas – rungtynės irgi. Pirmajame kėlinyje kur kas daugiau pagrindo džiaugtis turėjo iš Suvalkijos lygumų atvykusi „Sūdovos sakalų“ kuopelė: iš pradžių įvartį į savus vartus įsimušė klaipėdiečių gynėjas Antons Jemelins, o prieš pat pertrauką rezultatą padvigubino „Sūduvos“ legionierius iš Italijos Maximiliano Ugge. Kai kurie žiūrovai jau tvirtino, kad „Atlantas“ po tokio pasirodymo jiems turėtų grąžinti už bilietus sumokėtus pinigus, tačiau šios komandos futbolininkai nusprendė verčiau grąžinti „Sūduvai“ šios įmuštus įvarčius: kėlinio viduryje jau į teisingus vartus įmušė tas pats Antons Jemelins, po kelių minučių rezultatą išlygino Marius Papšys ir susitikimo pabaigoje jau šeimininkai turėjo geresnes galimybes įmušti. Visgi įmušti nebepavyko niekam ir Klaipėdos bei Marijampolės klubai išsiskyrė pasidalinę po tašką.