2014 m. liepos 14 d., pirmadienis

10 už 10 arba nelabai įsimintinas bėgimas Vilniaus gatvėmis

Prieš startą
Galbūt dar vienu įrašu apie bėgimą rizikuoju užsitraukti tikrojo groundhoppingo mėgėjų nemalonę, tačiau kaip sporto įvykių metraštininkas negaliu ignoruoti renginių, kuriuose vienaip ar kitaip tenka dalyvauti. Juolab kai tokie renginiai proginiai ir vienkartiniai, kaip kad paskutinį birželio sekmadienį vykęs 10 km bėgimas 10 ES narių 10 metų narystės organizacijoje sukakčiai paminėti.

Pagrindiniu renginio organizatoriumi buvo Lenkijos ambasada, kiti renginio akcentai taip pat siejosi su pietvakariniais mūsų kaimynais: pagrindinis rėmėjas – PZU, Lenkijos ambasados (kartu su Lietuvos URM) simbolika ant proginių bėgimui skirtų marškinėlių, nemažai bėgikų, atvykusių iš Lietuvai artimesnių Lenkijos regionų, o taip pat Lenkijos ambasados atstovų, pasipuošusių maikėmis su kiek savotišku užrašu „Orzeł może“ (Erelis gali).

Apdovanojami vyrai...
Trasa buvo sudalinta į du ratus po 5 km. Prasidėjusi prie Baltojo tilto, ji ėjo Žvėryno link, pasisukiojo šio gatvėmis, per Žvėryno tiltą persikėlė į Goštauto gatvę ir šia grįžo iki starto vietos. Itin įdomia trasos nepavadinsi, ir Goštauto gatvėje, žinoma, atitverta tik viena eismo juosta (bėgti, kai šalia važiuoja mašinos, yra ne itin malonu), tačiau labai priekaištauti irgi tarsi ir nėra dėl ko. Prabėgom ir gerai.

Apskritai bėgimas Vilniuje dabar pakilime ir netgi toks ne itin didelio masto renginys sutraukė beveik 3000 dalyvių. Dalyvavo ir pakankamai ryškių žvaigždžių – tarp moterų greičiausia buvo Atėnų maratono rekordininkė Rasa Drazdauskaitė, o trečia liko turbūt garsiausia pastarojo dešimtmečio Lietuvos stajerė Živilė Balčiūnaitė. Tarp vyrų gi greičiausias buvo Justinas Beržanskis, pora sekundžių aplenkęs latvį Janį Girgensoną.
 
...ir moterys

Apskritai imant renginys nebuvo tas, kurį įsimintum ilgam (na, taip, primins jį medalis ir marškinėliai, tačiau iš esmės tik tiek), tačiau suorganizuotas tvarkingai (tik vandenį buteliukais dalint man regis nesąmonė), dešimtmečio ES sukaktį galima laikyti pažymėta ir šiaip smagu, kad tokie sportiniai reiškiniai įgauna vis daugiau masiškumo – dar prieš keletą metų tiek dalyvių ir Vilniaus maratonui būtų buvę kažkas tokio.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą