Oh San Siro is never full

Stadio Giuseppe Meazza

Man ima kilti klausimas – ar vyksta Serie A rungtynės, kuriose nežaistų Romos Lazio? Trečius metus iš eilės atostogų maršrutai mane nuveda į Italiją, trečius metus iš eilės į kelionės maršrutą pavyksta įtraukti Serie A rungtynes ir trečius metus iš eilės tose rungtynėse stebiu būtent Biancocelesti žaidimą: užpernai Romoje žiūrėjau jų rungtynes su Milano Inter, pernai Trieste pataikiau į Lazio mačą su iš Sardinijos ištremtu Cagliari, šiemet gi Serie A sezono atidarymą pasitikau Milane, kur Lazio futbolininkai buvo atvykę susigrumti su raudojai juoda šio miesto komanda.

Rungtynės stadione, kuris dažniausiai žinomas kaip San Siro, o iš tiesų vadinasi Stadio Giuseppe Meazza (San Siro iš tiesų yra rajonas, kuriame pastatytas stadionas), prasidėjo sekmadienio pavakarę. Į didelius stadionus stengiuosi atvykti taip, kad prie jų būčiau likus porai valandų iki rungtynių pradžios, tad jau popietę sėdau į metro, nuvykau iki Lotto stoties, o nuo ten specialiu autobusu ir iki paties stadiono.

 

Iš aukštybių pasidairius

Bilieto į rungtynės iš anksto įsigijęs nebuvau, tačiau baimės jo negauti nebuvo – ramino prieš porą metų Mančesteryje girdėta United fanų daina „Oh San Siro is never full / Unless they play Man United“. Ir išties, prie bilietų kasų greta stadiono grupelėmis ir pavieniui būriavosi žmonės, o bilietų deficito, akivaizdu, nebuvo.

Kitas reikalas tas, kad bilieto pirkimas Milane yra labai jau nespartus procesas. Eilė neatrodė didelė (po 5 – 7 žmones prie langelio), tačiau judėjo itin lėtai: su kasininke reikia ne tik išsiaiškinti, kiek ir kokių bilietų nori nusipirkti, bet ir pateikti asmens dokumentą. Asmeniniai duomenys yra suvedami į kompiuterį ir patikrinama, ar konkrečiam asmeniui nėra uždrausta pasirodyti stadione.

Pigiausias bilietas į galinę tribūną kainuoja ne taip jau ir mažai – 23 eurus. Galinės tribūnos pagal kėdžių spalvą yra skirstomos į „mėlyną“ ir „žalią“. Menkai angliškai tekalbėjusi kasininkė nelabai galėjo paaiškinti koks gi tarp jų skirtumas ir galiausiai išskyrė vietą mėlynojoje. Kaip paaiškėjo, tai yra pietinė tribūna, kurioje renkasi aktyvioji Milano palaikytojų dalis.

Bendras vaizdas

Kiek paslampinėjęs aplink stadioną, patraukiau į jo vidų. Stadio Giuseppe Meazza, reikia pasakyti, yra labai įspūdingas: stačios, dangų remiančios tribūnos, griežtos betoninės rampos, kažkur aukštai sklendžianti stogo konstrukcija... Žodžiu, nieko kuklaus ar menko, tai didelis ir savo vertę jaučiantis stadionas, kuriame turi vykti dideli ir svarbūs mačai. Yra tekę lankytis panašų žiūrovų skaičių talpinančiuose Romos Stadio Olimpico ir Mančesterio Old Trafforde, tačiau San Siro net ir už šiuos atrodo vizualiai didesnis, grėsmingesnis ir turintis daugiau neapčiuopiamo, bet juntamo big stadium feeling.

Tiesa, nors pats stadionas ir labai įspūdingas, tai su jo lankomumu vis dėlto yra prasčiau. Oficialūs duomenys skelbia, kad sezono atidarymo rungtynes stebėjo viso labo 36674 žmonės, t. y. užpildyta buvo mažiau nei pusė stadiono. Mano vieta buvo kone pačiame pietinės tribūnos viduryje, tačiau nebūdamas dideliu Rossoneri palaikytoju, nusprendžiau nuo įvykių centro pasitraukti atokiau ir užsikabarojau į tribūnos antrojo aukšto (trečiasis buvo apskritai uždarytas) viršų. Užėmiau, ko gero, ne savo vietą, tačiau pretenzijų niekas dėl to nereiškė – iš tiesų būtų keista, jei ultrų tribūnoje būtų griežtai laikomasi ant bilietų atspausdintų numeriukų.

 

Milanistos švenčia

Pietinė tribūna iš visų buvo pati pilniausia, ir joje susibūrę Milan sirgaliai savo komandos palaikymui jėgų išties negailėjo. Entuziazmo pridėjo ir įvykiai aikštėje: jau rungtynių pradžioje šeimininkus į priekį išvedė Keisuke Honda, o antrajame kėlinyje savo įvarčius pridėjo Sulley Muntari ir Jeremy Menezas. Tiesa, visiškai ramiai baigti rungtynių Milanui nepavyko: iš pradžių į savo vartus kamuolį pasiuntė Alexas, o jau per teisėjo pridėtą laiką svečiai gavo galimybę mušti dvylikos jardų baudinį. Čia sužibėjo naujasis rossoneri vartininkas Diego Lopezas, atrėmęs Antonio Candreva muštą baudinį ir taip galutinai nužudęs Lazio viltis pakovoti dėl taško.

Po rungtynių tradicinės žiūrovų padėkos žaidėjams ir žaidėjų žiūrovams, dainos, aplodismentai ir metas traukti link metro. Čia nustebino savotiškas milaniečių sprendimas kaip reikia tvarkytis su didelėmis po rungtynių namo traukiančiomis miniomis: užuot atvažiavęs, surinkęs keleivius ir iškart išvažiavęs, traukinys stotyje (toli gražu ne galinėje) prastovėjo kone dešimt minučių, kol prisikimšo nelyg sardinių dėžutė ir tik tada išriedėjo centro link. Italija...

Video:

Komandų pristatymas:

https://www.youtube.com/watch?v=2fuYTVWWbh0

Menezo įvartis:

https://www.youtube.com/watch?v=1igZk_0Ff6s