Kukli stiuardų Testarossa |
Nuo ryto vykusiose žemesniųjų
klasių formulių lenktynėse pamėginau atgaivinti sporto fotografavimo įgūdžius
ir pafotografuoti skriejančius automobilius. Tai pasirodė ne taip jau lengva, o
į fotoaparato atminties kortelę nugulė daugybė tuščio asfalto nuotraukų.
Pasibodėjęs šituo užsiėmimu nusprendžiau reikiamus kadrus pasidaryti vairuotojams sukant apšilimo ratą, o tuo tarpu pasidairyti po trasą.
Turiu pasakyti, kad visos jos taip ir neapėjau – vis dėlto daugiau kaip 6 km
ilgio žiedas tai ne futbolo stadionas ar ledo arena. Mano pažintis su Monza
apsiribojo pietine trasos dalimi, maždaug tarp Ascari posūkio ir starto
linijos.
King Jenson |
Pažiūrėjus žemesniųjų klasių
formulių bei Posrche Cup lenktynes vis labiau artėjo F-1 pilotų pasirodymas.
Deja, prieš lenktynes vykstantį pilotų paradą supainiojęs laikus pražiopsojau
ir vietoj jo nuėjau nusipirkti užkąsti, o kai grįžau į tribūną buvo jau vėlu...
Iš apmaudo beliko kandžioti sau alkūnes, bet tebūnie tai pamoka – svarbiausių
įvykių laikus tokiuose renginiuose reikia iškalti atmintinai.
Prasidėjus lenktynėms graužtis
dėl praleistos progos pamatyti pilotus be šalmų nebebuvo kada – reikėjo sekti
įvykius trasoje. Reikia pastebėti, kad Formulės stebėjimas gyvai didele dalimi
nesiskiria nuo jos stebėjimo per televizorių. Trasa ilga, pravažiuojančius
bolidus pamatai tik trumpą laiko tarpą, o ir įdomiausi įvykiai, žinoma,
klostosi kažkur kitoje trasos dalyje. Žinoma, kiek perdedu, ir vien atmosfera
bei jausmas, kad esi per kelis metrus nuo veiksmo atperka viską, tačiau tiesa
ta, kad svarbiausius lenktynių įvykius (kaip kad startas ar Nico Rosbergo
klaidos) teko stebėti per priešais tribūną pastatytą didelį ekraną.
Lenktynės didele įvykių gausa
nepasižymėjo: kaip šiemet įprasta jose dominavo Mercedes atstovai. Po starto
lyderio poziciją iš Lewiso Hamiltono perėmęs Nico Rosbergas du kartus prašoko
pirmąjį posūkį ir po antrosios klaidos užleido pirmąją vietą savo komandos
kolegai. Šis gi užtikrintai suvažiavo iki pat finišo ir pelnytai iškovojo ne
tik pergalę, bet ir pasiekė „Didijį šalmą“ (pole pozicija, greičiausias ratas,
pergalė). Antras liko Rosbergas, trečias gi atvažiavo Williams atstovaujantis brazilas
Felipe Massa. Vietinių sirgalių numylėtinis Fernando Alonso distancijos nebaigė
dėl bolido gedimo, o savo tautiečių gausiai palaikomas Kevinas Magnussenas į
finišą atriedėjo dešimtas.
Lenktynėms pasibaigus ir
sportininkams apvažiavus garbės ratą didžioji žiūrovų dauguma puolė į trasą.
Nežinau kiek tai formaliai legalu (kaip ten bebūtų, norint papulti ant asfalto
reikia perlipti tvorą), tačiau faktas, kad toleruojama. Na ir įsivaizduoti
Italijos Grand Prix apdovanojimus be raudonos tifozių minios... Kažkaip būtų
nei šis, nei tas.
Ferrari ir Baltarusijoje Ferrari |
Pasekęs minios pavyzdžiu ir
persiridenęs per tvorą dar spėjau iki apdovanojimų ceremonijos atsidurti netoli
pakylos. Vieta stebėti pačiai ceremonijai gal ir nebuvo ideali (arčiau
prisibrauti be perdėto darbo alkūnėmis nebebuvo įmanoma), tačiau užfiksuoti
taure besidžiaugiantį lenktynių nugalėtoją pavyko pakankamai neblogai.
Paklausęs jau tradicinės klausimų – atsakymų serijos ant pakylos, kurioje abu
Mercedes lenktynininkai bandė rasti diplomatiškus atsakymus į klausimus apie jų
gerokai pašlijusius tarpusavio santynius, ir dar kiek paslampinėjęs po trasą,
sukirtęs picą ir užgėręs ją alumi (trasos prekybininkai už mažesnę kainą
pardavinėjo tai, ko nespėjo per savaitgalį, o jų labai entuziastingi šūksniai
„pizza e birra cinque euro“ įsikirto į smegenis kokiai savaitei) netrukus
patraukiau link autobuso. Sena svajonė įgyvendinta, patiko, reikės važiuoti
dar.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą