Deja vu... Not!

Gegužės mėnesį vienais ar kitais tikslais keliauti į Latviją man tampa jau tradicija. Ne išimtimi tapo ir šie metai: sugalvojęs, kad du tūkstančiai penkioliktaisiais Viešpaties metais man reikia išmėginti savo jėgas bėgant maratoną, pirmajai pažinčiai su klasikine distancija pasirinkau kasmet gegužės viduryje vykstantį Rygos maratoną. Jame dalyvavau ir pernai, tiesa, tada apsiribojau pusės maratono nuotoliu.

Prieš vykdamas į Rygą pasitikrinau ir Latvijos aukščiausiosios futbolo lygos tvarkaraščius. Šeštadienį patogiausiu variantu groundhoppingui pasirodė ta pati Jūrmala, kur buvo numatytos vietos "Spartako" ir Rygos "Skonto" rungtynės ir kur į uždarytus stadiono vartus beldėmės pernai. Ką gi, pats metas ištaisyti pernykštes klaidas, taip?

Čia vėl tuščia

Šeštadienį ryte atsiėmęs bėgimo numerį ilgai nedelsiau ir traukiniu nuvažiavau į Sluoką. Rungtynės turėjo prasidėti antrą popiet, prie Jūrmalos miesto stadiono buvau maždaug penkiolika minučių anksčiau ir... Palaukite, tai mes kažkur jau matėme. Tuštutėlė tribūna, vartų aikštėje nėra ir vienintelė gyva žmogysta stadione - bėgimo take ratus sukanti moteris. Iš pradžių pasidarė pikta, po to juokinga - antrus metus iš eilės trenktis į Sluoką dėl futbolo ir antrus metus iš eilės nosimi įsibesti į uždarytus vartus jau kvepia absurdu.

Spartaks džiaugiasi įvarčiu

Na ką gi, nėra futbolo tai nėra, nestyrosi gi prie uždaryto stadiono. Su tokia mintimi patraukiau jūros link ir einant Rainio gatve ausis pasiekė tolimas stadiono pranešėjo balsas, pranešinėjantis, kaip supratau, komandų sudėtis. Orientuodamasis kaip šikšnosparnis - ausimis - ir paspartinęs žingsnį per dešimtį minučių lokalizavau rungtynių vietą. Rungtynės tarp "Spartako" ir "Skonto" vyko dirbtinės dangos aikštėje šalia vietinės mokyklos. Galbūt Jūrmalos futbolininkai tausoja gležną pavasarinę veją, o galbūt nusprendė, kad didelis pagrindinis stadionas pagal susirenkančių žiūrovų skaičių apskritai nėra reikalingas.

Žiūrovų, nepaisant to, kad įėjimas į rungtynes nemokamas, išties buvo nedaug - gal apie pora šimtų. Įdomus ir tas faktas, kad beveik visi - tiek žaidėjai, tiek žiūrovai - rusakalbiai. Tai apskritai būdingas reiškinys Latvijos futbole (apie tai galima paskaityti futbolgrad.com straipsnyje), bet jei lyginsime su pernai aplankyta  Jelgava, tai, sakyčiau, Jūrmala šiame kontekste išsiskiria etniniu grynumu - latvių kalba stadione pasigirdo tik tada, kai į jį atėjo saulejė pavėlavusių "Skonto" fanų. "Spartaks" aktyvensių fanų grupelę, beje, irgi turi - "Spartak Jūrmala vsech silnej" tarpais girdėjosi labai neblogai.

Tribūna rungtynėms pasibaigus

Rungtynės pernelyg neįsiminė - apylygis ne itin aukšto meistriškumo komandų mačas, pasibaigęs šeimininkų pergale 1 - 0. Po rungtynių dar nuėjau prie jūros (iki jos nuo stadiono mažiau nei puskilometris), paplūdimiu prasiėjau keletą kilometrų iki Vaivari stoties ir traukiniu grįžau Rygon.

Apie Rygos maratoną kaip tokį rašiau jau pernai, tad apie jį per daug nesiplėčiu - viskas ten tame pačiame aukštame lygyje ir šiemet. Pagrindinis skirtumas nuo pernai metų buvo oras (šiemet buvo šalta ir lietinga, kas nėra malonu, bet bėgimą palengvina), na ir man asmeniškai - distancija. Pirmą kartą bėgtas maratonas pasirodė lengvesnis nei tikėjausi, bet ir nubėgau jį lėčiau, nei maniau galįs. Ko gero, šie du faktai labai gražiai paaiškina vienas kitą.