Nuo Starts iki Finišs arba 21 kilometras Rygos gatvėmis

Bėgti reikia iki čia

Praėjus vos porai savaičių nuo įdomios ir turiningos keturių dienų kelionės po Latviją vėl sėdau į šiaurės kryptimi riedantį TOKS autobusą. Šį kartą savaitgalinės išvykos tikslas labai aiškus: tai kasmetinis Rygos maratonas, į kurio pusmaratonio rungtį užsiregistravau dar spalio mėnesį. Pavasariop prie bokalo Šnekučio pradėti bėgiko karjerą Rygoje įkalbėti pavyko ir vieną gerą studijų laikų bičiulį, kuris Latvijos sostinėje susigundė nubėgti 10 km distanciją.

Į Rygą nuvykome penktadienį vakare, o šeštadienio rytą Rygos olimpiniame centre atsiėmėme varžybų dalyvių numerius. Likusi dienos dalis buvo visiškai laisva, tad kodėl gi nepagroundhoppinus. Galimybės pažiūrėti Latvijos futbolo čempionato rungtynes buvo dvi – Rygos Daugavos ir Ventspilio mačas Rygoje bei Jūrmalos ir Daugpilio Daugavos rungtynės Jūrmaloje. Ar bent aš taip maniau...

Futbolo nebus

Rygos Daugavos stadione buvau lankęsis anksčiau, tad įkalbėjau savo bendrakeleivį leistis į Jūrmalą. Apytuštėje „Double Coffee“ pažiūrėję du ledo ritulio rungtynių tarp Latvijos ir Rusijos kėlinius patraukėme į stotį ir išvažiavome į tolimajame Jūrmalos gale esančią Sluoką, kurioje yra įsikūręs Jūrmalos miesto stadionas. Po beveik valandos dardėjimo traukiniu Sluokos stotyje išsilaipinome likus keliolikai minučių iki numatomo rungtynių starto. Keli šimtai metrų sparčiu žingsniu, Skolas iela, tarp medžių jau šmėžuoja stadiono tribūna ir... Stop, kažkas čia ne taip. Virsliga, žinoma, ypatingu populiarumu pasigirti negali, bet stadiono tribūnoje nesimatė nei vieno žmogaus.

Priėjus arčiau paaiškėjo, kad ne tik tribūnos tuščios, bet ir vartų aikštėje nėra. Ką gi, futbolo panašu nebus. Slampinėjant aplink stadioną pavyko užtikti kažkokius personalo atstovus, kurių užklausus apie futbolą paaiškėjo, kad šis jei ir bus, tai geriausiu atveju rytoj, o šiandienines rungtynes tarsi ir atidėjo. Galvoje sušmėžavo prisiminimai apie krepšinio veteranų lygos mačą Ekinstoje, lygiai ketvirtą paplojome įsivaizduojamiems žaidėjams, padariau kelias stadiono (beje, atrodo jis visai neprastai) nuotraukas ir beliko traukti savais keliais. Jau grįžęs namo išsiaiškinau, kad Jūrmala ir Daugava savo mačą tą savaitgalį žaidė... Daugpilyje, tad arba labai apmaudžiai apsižioplinau, arba Latvijos čempionato organizatoriai paskutinę minutę išties padarė kažkokių pakeitimų tvarkaraštyje.

Kad kelionė į Jūrmalą nesigautų visiškai betikslė, dar nuėjome pasižvalgyti į jūros platybes, o po to traukiniu grįžome į Rygą. Pakeliui livescore pagalba (nusenusioje latvių „erkoje“ yra tai, ko į savo blizgančias Škodas ir Pesas niekaip nesugeba įdiegti LG – bevielis internetas) išsiaiškinome įvykius Utenoje ir traukiniui kertant Dauguvą jau galėjome džiaugtis trečiaja iš eilės Žalgirio taure.

Maratono laimėtojai

Kitą rytą keltis teko anksti – maratono bei pusmaratonio rungties starto šūvis nuaidėjo 8.30 val., o informacinis gidas starto vietoje rekomendavo būti likus valandai iki starto. Taip anksti eiti į Laprkičio 11-osios krantinę, žinoma, nebuvo jokio reikalo, bet likus pusvalandžiui jau trypinėjau šalia savo starto koridoriaus.

Skaitytojui galbūt kils klausimas kurių galų dėl bėgimo trenktis į Rygą. Išties, norint prabėgti pusmaratonio distanciją tą kuo puikiausiai galima padaryti ir Lietuvoje – balandžio pabaigoje vyko Kauno pusmaratonis, gegužę šią distanciją galima bėgti Trakuose bei Vilniuje. Vis dėlto Rygos maratonas yra kas kita – tai seniausias ir didžiausias Baltijos šalių maratonas, šiemet rengtas jau 24 kartą ir įvertintas Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos bronziniu ženkleliu. Šiais metais renginys sulaukė 23193 dalyvių iš 61 šalies (palyginimui Vilniaus maratone pernai vieną ar kitą distanciją bėgo apie 10000 žmonių). Tarp atstovaujamų šalių Rygoje Lietuva šiais metais buvo ketvirta (299 bėgikai), nusileidusi, žinoma, šeimininkams latviams (20176), o taip suomiams (356) ir estams (322).

10 km bėgimo startas

Renginys išties nenuvylė: Rygoje maratonas yra tikra miesto šventė su gera organizacija, šaunia atmosfera bei gausiu būriu žiūrovų. Prieš startą vedančiojo raginami dar „apšilome“ plodami rankomis bei dainuodami kažkokią latvišką dainą, o netrukus pokštelėjo šūvis ir visas dainas reikėjo užmiršti – prieš akis kam 21, o kam ir visų 42 km distancija. Pusės maratono trasa beveik visiškai sutapo su pirmuoju maratono distancijos ratu. Prasidėjusi greta Rygos pilies distancija pro Keltų terminalą ir Hanzos gatvę ėjo link Vantų tilto, vinguriavo Kipsalos gatvelėmis, vėliau per Vantų tiltą grįžo į dešinįjį Dauguvos krantą, apsuko kilpą Laisvės bulvaru ir galiausiai paskutinius septynis kilometrus tęsėsi ilgu liežuviu upės pakrante.

Pirmoji distancijos pusė buvo ganėtinai lengva – oras buvo kiek apniukęs, jėgų daug, bėgi sau patogiu tempu ir dar spėji pasidairyti į aplinkinius vaizdus. Vėliau gi šiltas oras ir už nugaros likę kilometrai ėmė jaustis, prie to prisidėjo ir tarp vienuolikto bei šešiolikto kilometro buvusi pati ilgiausia atkarpa be vandens punkto. Paskutinius porą kilometrų bandžiau dar „spustelėti“ (splitai rodo, kad nė velnio aš ten nepagreitėjau), įbėgęs į finišo tiesiąją žvilgteliu į laikrodį. Šis rodė, kad nuo starto eina 118 minutė – puiku, tikslas nubėgti greičiau, nei per dvi valandas, pasiektas.

Ant Vantų tilto

Po finišo ant kaklo užkabinamas atminimo medalis, į rankas įbrukamas maišelis su gaiviaisiais gėrimais, riešutais ir sausainiais ir lengva ristele pasileidau į hostelį, nusiprausti bei persirengti. Iš ten grįžau į trasą pasidairyti į 10 km bėgimą. Prieš šį vyko maratono nugalėtojų apdovanojimo ceremonija, kurią stebėti pasisekė iš vos kelių metrų atstumo. Klasikinę distanciją tarp vyrų laimėjo japonas Yu Chiba (2:13:43), tarp moterų – etiopė Tigist Teshome Ayanu (2:36:50). Abu šie laikai Rygoje yra rekordiniai.

Greičiausi dešimtukininkai

10 km distancijos startą stebėjau iš Dauguvos krantinės. Pasidyvijęs žmonėmis, kurie 10 km bėgime startuoja tarsi šimto metrų distancijoje (o taip pat tais, kurie bėgo už pavadėlio pasirišę pudelį – taip, buvo ir tokių) persikrausčiau ant Vantų tilto, kur netrukus šios distancijos lyderiai lenkė penktą valandą trasoje plušančius maratonininkus. Su kitais žiūrovais paplojome ir vieniems, ir kitiems, bet netrukus atėjo metas žingsniuoti link finišo ir pasitikti finišuojančius nugalėtojus.

Dalyvių skaičiumu gausiausios 5 km distancijos varžybų jau nebežiūrėjome. Iki autobuso liko standartiniai reikalai – pasimėgauti pinta Guinnesso, papietauti, susirinkti iš hostelio mantą ir turguje nupirkti lauktuvių rūkytą ešerį. Toliau - namo ir pagalvojau, kad kitais metais Rygoje gal ir nebėgsiu, tačiau šiemetinė patirtis buvo išties puiki.

Pabaigai - video filmuotas ant Vantų tilto:

https://www.youtube.com/watch?v=nZWci7AsGZU