2014 m. gegužės 20 d., antradienis

Minsko šturmas: Sarauj, Latvija!

Minsko arena
Antroji diena Minske prasidėjo ganėtinai anksti: jau aštuntą palikau hostelio patalpas ir išvažiavau apžiūrėti Minsko įžymybių. Pirmiausia metro nuvažiavau iki garsiosios Minsko bibliotekos, vėliau aplankiau nediduką Minsko senamiestį, Trejybės priemiestį, Ašarų salą, kurioje yra memorialas Afganistane žuvusiems atminti, o galiausiai Nepriklausomybės prospektu atžingsniavau iki pat stoties. Iš ten sėdau į priemiestinį traukinį ir jau po keliolikos minučių išlipau Masiukovščinos stotelėje, nuo kurios ranka paduoti iki Minsko arenos.

Nors į rungtynes atvykau ankstokai, likus iki jų mažne valandai, fanų zonoje jau šurmuliavo nemažas būrys sirgalių, dauguma kurių buvo latviai. Apskritai bene stipriausias įspūdis iš Pasaulio čempionato ir buvo mūsų kaimynų antplūdis: Baltarusijos sostinėje savo skaitlingumu be šeimininkų braliukai nusileido turbūt tik rusams, o tą sekmadienio priešpietę Minsko arenos prieigos tiesiog raudonavo nuo latviškų vėliavų, marškinėlių ir kepuraičių.

Žvelgiant iš tribūnos
Telefoninio skambučio pagalba išsiaiškinęs, kad likę bendrakeleiviai vis dar užsiima Minsko viešojo transporto sistemos navigacija, pasidairęs po fanų zoną ir išsiurbčiojęs bokalą baltarusiško alaus patraukiau į arenos vidų. Iš išorės Minsko arena savo taisyklinga apvalia forma primena didžiulio šulinio rentinį ar kokį dujų rezervuarą, viduje gi didžiausią įspūdį daro pačios salės dydis: 15 000 žiūrovų yra ganėtinai solidu. Kitos gi erdvės pasirodė ne tokios jaukios kaip Čižovkoje, nors galbūt tik pasirodė – tiesiog žmonių Minsko arenoje buvo daugiau ir dėl to vietos atrodė mažiau.

Pertraukėlės metu valoma aikštė
Į Latvijos ir Vokietijos rinktinių susitikimą atėjo per 11 tūkstančių žiūrovų, tad ir atmosfera nenuvylė. Latvijos rinktinė palaikymo sulaukė ne ką mažesnio, nei būtų turėjusi Rygoje ir šūksniai „Latvija“ bei „Sarauj“ (latviškai tai reiškia daugmaž „Pirmyn“) skambėjo bemaž be pertraukos, o po latvių įvarčių tribūnos tiesiog sprogdavo. Deja, pergalei to neužteko – išvakarėse suomius įveikusi Latvijos rinktinė teoriškai lyg ir silpnesniems vokiečiams tris kartus leido išsiveržti į priekį ir po paskutiniojo praleisto įvarčio atsitiesti jau nebesugebėjo.

Po rungtynių autobusu grįžome iki stoties, kur iki traukinio likusį laiką paskyrėme suvenyrų pirkimui, čeburekų valgymui ir alaus gėrimui. Atgal į Lietuvą išriedėjo net dvi sukabintos pilnutėlės PESOS, besidalinant įspūdžiais kelionė neprailgo ir netrukus jau stoviniavome Vilniaus geležinkelio stoties perone laukdami, kol prieis eilė iki pasienio patikrinimo ir gimtasis Vilnius priims atgal į savas gatves.

Video fragmentas (po latvių įvarčio pirmojo kėlinio pabaigoje):

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą