Mažasis groundhoppingas

Nors sakoma, kad Vilnius yra vienintelė Europos sostinė be futbolo stadiono, tai nėra visiška tiesa. Gerų didelių stadionų čia, tiesa, nėra nė vieno, tačiau įvairaus lygio mažų, kuriuose visgi kažkas dar žaidžia - nors vežimu vežk. Panerio ir Saulėtekio, Fabijoniškių ir Fanų - visi šie jau nugulė į šio tinklaraščio puslapius, o Vilniaus galimybės egzotiškam groundhoppingui dar toli gražu nėra išsemtos.

Nuvažiavom į Telšius ir...

Lietuvos futbolo federacijos taurės finalas šiais metais vyko Žemaitijos sostinėje Telšiuose, kurie šiuo metu turi vieną geresnių stadionų Lietuvoje. Lemiamose turnyro rungtynėse susitiko penktos taurės iš eilės siekęs ir pastaruoju metu apskritai visus lietuviškus futbolo trofėjus kaip obuolius raškantis Vilniaus Žalgiris ir praėjusio sezono A lygos vicečempionai Trakai.

Futbolas nuo dvylikaukščio stogo

Trečiuoju per šiųmetę kelionę į Ispaniją aplankytu futbolo stadionu tapo Mestalla Valensijos mieste, kur savo namų rungtynes žaidžia stipriausia ir populiariausia šio miesto komanda. Valencia klubą pagal jo pasiekimus ir sirgalių skaičių galėtume dėti į antrąją šios šalies ekipų lentynėlę podraug su Madrido Atletico ir Bilbao Athletic - ekipa šešis kartus laimėjo Ispanijos čempionatą, septynis kartus šalies taurę, po kartą UEFA taurę ir Taurių laimėtojų taurę ir du kartus žaidė Čempionų lygos finale.

Antrasis iš vieno

Būnant Barselonoje atrodo, kad šiame mieste tėra vienas futbolo klubas - ir nereikia sakyti kuris. Gatvėse - vien mėlynai granatinė atributika, laikraščių puslapiuose - vien Luiso Enrique vadovaujamo kolektyvo reikalai, ir net mano hostelio Wi-Fi slaptažodis buvo "Messi10". Tačiau, kaip žinia, Katalonijos sotinėje gyvuoja ir dar vienas klubas, Lietuvoje daugiau dėmesio susilaukęs šiemet, kai į jį perėjo iš Telšių kilęs vartininkas, vėliau per pusmetį sužaidęs penkis kėlinius ir per juos praspritą kamuolį iš savo vartų išsitraukęs 12 kartų.

Įsivaizduokime: visuotinė panevėžiečių asamblėja

Žmonės man, kaip įžymiam teisėtyrininkui, dažnai sako - nuo Atėnų laikų civilizuotam pasauliui žinoma tiesioginė demokratija, žinoma, skamba puikiai, bet kurgi bendrai susirinkti savų reikalų aptarimui tarkime visiems Panevėžio gyventojams, nuo Rožyno iki Stetiškių ir nuo Dembavos iki Kniaudiškių*. Nuo šiol išgirdus tokįus pasvarstymus man nebereikės linguoti galva, nes vietą, kuri sutalpintų visus panevėžiokus nuo mažiausio iki didžiausio aš jau mačiau.

Utena! Apskritis!

Dirbtinės dangos aikštė Visagine

Praėjusio sezono pabaigoje bei šio pradžioje Lietuvos futbolo A lyga trumpam grįžo į Visaginą. Tiesa, tai susiję ne su atomininkų miesto futbolo atgimimu: A lyga čia atkeliavo drauge su Utenos "Uteniu", kuris vėlyvą rudenį bei ankstyvą pavasarį žaidžia ne savo natūralios dangos stadione, o Visagino dirbtinės dangos aikštėje.

Panevėžio velodromas

Pačioje praėjusių metų rudens pabaigoje teko lankytis Panevėžio apylinkėse. Įvykdžius kultūrinę - pažintinę programą (apie ją galite pasiskaityti "Šimto kelių" tinklaraštyje, kuriam pastaruoju metu skiriu kur kas daugiau dėmesio nei šiam) apsilankėme ir LKL rungtynėse, kuriose susitiko Panevėžio "Lietkabelis" ir Utenos "Juventus". Kažkada, beje, būtent Panevėžyje pirmą kartą stebėjau LKL rungtynes - tik nebepamenu, ar Aukštaitijos sostinės komanda tuomet vadinosi dar "Lietkabeliu", ar jau buvo persivadinusi į "Kalnapilį".

Nuotrupos

Matau, kad pilnaverčių įrašų apie kai kurias praėjusiais metais Vilniuje aplankytas arenas nebepadarysiu - per daug laiko praėjo nuo apsilankymų rungtynėse, per daug smulkmenų pasimiršo, ir šiaip pasitvirtina sena taisyklė, kad įrašą reikia kalti kol jis karštas. Bala nematė - nieko fenomenaliai įspūdingo ten ir nebuvo - tačiau trumpai supažindinti skaitytoją su keturiomis šiame tinklaraštyje dar neminėtomis arenomis vis dėlto pridera.