Pamaskvės prieglobstis

Šiemet, kaip ir prieš dvejus metus, atostogų maršrutai nuvedė į plačiąją rytų kaimynę, kur vėl pavyko aplankyti trejas vietines rungtynes. Kelionė po Rusijos platybes prasidėjo Maskvoje, kuriai vien aukščiausioje šalies lygoje atstovauja keturi klubai ir jei prieš dvejus metus lankiausi Lokomotiv varžybose, tai šį kartą pasitaikė galimybė aplankyti CSKA. Įdomu tai, kad maskviečių varžovas ir tada, ir dabar, buvo tas pats – Rusijos futbolo vidutiniokas Rostov.

Šiame tūkstantmetyje Maskvos CSKA yra bene sėkmingiausia Rusijos futbolo ekipa: per pastaruosius dvylika sezonų raudonarmiečiai šalies čempionate triumfavo penkis kartus, o 2005 m. tapo pirmuoju Rusijos klubu, laimėjusiu europinį trofėjų. Ir nors praėjusiame sezone CSKA nesugebėjo prilygti Sankt Peterburgo Zenit futbolininkams, naująjį sezoną Maskvos ekipa pradėjo galingai ir rungtynėse su Rostov turėjo galimybę pirmą kartą klubo istorijoje laimėti šeštas rungtynes iš eilės sezono starte.

Tačiau jei futbolo aikštėje CSKA vienuolikė bent jau vietinėse pirmenybėse yra sunkiai sulaikoma, tai su pačia aikšte situacija kiek sudėtingesnė. Senasis CSKA stadionas tokio kalibro klubui yra smarkiai per mažas, naujojo statyba tęsiasi jau nuo 2007 m., ir raudonarmiečiams teko ieškoti laikinų namų. Kurį laiką klubas žaidė Lužnikuose, o štai nuo 2010 m. išsikraustė į Maskvos priemiestį Chimkus, kur 2008 m. buvo pastatytas naujas Arena Chimki stadionas. Šis iš pradžių tarsi ir buvo skirtas tuo metu aukščiausiame divizione besivaržiusiam FK Chimki klubui, tačiau šiam išgarmėjus į žemesnį divizioną tapo priebėga savo stadionų neturinčioms sostinės ekipoms. Dar iki CSKA į Chimkus persikraustė ir Dinamo, kurių stadiono rekonstrukcija taip pat trunka jau daugiau nei penkmetį.

Stadionas iš išorės...

Chimkai yra visiškai netoli administracinės Maskvos ribos, tačiau nuvykti į stadioną nėra taip jau patogu: metro nuvažiavus iki galinės stoties dar reikia persėsti į autobusą. Nežinant kur konkrečiai  jis stoja, vien surasti stotelę užtruko bene penkiolika minučių. Tačiau viešuoju transportu vykti vis tiek geriau nei nuosavu: automobiliu į rungtynes atvažiavęs giminaitis vėliau sakė, kad vietos automobiliui pastatyti teko ieškoti pusvalandį, o po mačo išsikapstyti mašina iš Chimkų taip pat nebuvo itin spartus procesas.

Bet jei susisiekimas su stadionu galėtų būti geresnis, tai pačiam stadionui didelių priekaištų rasti sunku. Per televizorių jis atrodo labai mažas, tačiau taip atrodo todėl, kad filmuojama yra nuo didžiosios tribūnos pusės. Iš tiesų stadionas talpina 18 tūkstančių žiūrovų ir Rusijos pirmenybėms to dažniausiai visiškai užtenka. Tačiau svarbiausia tai, kad stadionas yra puikiai pritaikytas žiūrėti futbolą: aikštės nuo žiūrovų neskiria jokie bėgimo takai, o pačios tribūnos yra kiek kilstelėtos (panašiai kaip vakarinė tribūna LFF stadione), todėl net ir iš pirmųjų eilių vaizdas į aikštę yra puikus.

...ir viduje.

Prieš rungtynes kasoje gauti bilietų į stadioną nebuvo problemų. Stebėti mačą pasirinkome centrinę tribūną – tai nėra pigiausias variantas (bilietas kainuoja maždaug 14 eurų, o į tribūną už vartų būtų galima papulti ir kone dvigubai pigiau), tačiau norėjosi gero vaizdo į aikštę. Stadionas nebuvo pilnas – rungtynes stebėjo maždaug 7000 žmonių. Skirtinguose centrinės tribūnos kraštuose buvo ir aktyvieji abiejų komandų palaikymo sektoriai – keli šimtai konių ir mažiau skaitlingas iš Rostovo atvykusių sirgalių desantas. Palaikymas pasirodė, sakykim taip, eilinis – neatrodė, kad būtume patekę į futbolo aistrų fiestą, bet skanduotės nenutilo beveik visą laiką, o prie paprastesniųjų prisijungdavo ir pasyvesnė tribūnų dalis.

Rungtynės gavosi įdomios ir intriguojančios. CSKA, kaip ir pridera šeimininkams bei favoritams, nuo pat rungtynių pradžios nusprendė paimti iniciatyvą į savo rankas, tačiau jau dešimtąją rungtynių minutę pirmą realesnę savo komandos galimybę išnaudojo svečių puolėjas Sardaras Azmounas. Teritorinės persvaros paversti ne tik įvarčiais, bet ir realesnėmis progomis raudonarmiečiai pirmajame kėlinyje nesugebėjo ir namų komandos sirgaliams mačas tapo vis labiau ir labiau erzinantis. Ir vis dėlto CSKA klasė ir meistriškumas padarė savo: antrajame kėlinyje svečiai neišnaudojo poros progų padvigubinti rezultatą, o 66 minutę rezultatą išlygino Ahmedas Musa. Svečius ko gero būtų patenkinusios ir lygiosios, tačiau likus dviem minutėms iki pagrindinio laiko pabaigos Alanas Dzagojevas smeigė pergalingą įvartį ir pasiuntė savus sirgalius į euforiją. Mačas baigėsi Rostovo žaidėjams in corpore apsupus rungtynių arbitrą – svečiai buvo įsitikinę, kad per pridėtą laiką į CSKA vartus turėjo būti skirtas 11 metrų baudinys, tačiau vietoj smūgio nuo žymos besiginčydami užsidirbo tik porą geltonų kortelių.